Apie 20 tūkstančių žmonių antradienį Amsterdame susirinko į demonstraciją žinomam filmų kūrėjui Theo van Goghui pagerbti. Vincento van Gogho vaikaitis, talentingas menininkas, dar vadinamas žodžio laisvės pionieriumi, buvo žiauriai nužudytas vidury baltos dienos miesto centre važiuojantis dviračiu.
Dar prieš paskelbiant, kad vienas sulaikytų įtariamųjų yra Maroko kilmės Olandijos gyventojas, interneto puslapiuose pasipylė šoko ištiktų olandų pareiškimai, kad nuo šiol jie save laiko rasistais.
Pastaraisiais metais net ir Olandijos vyriausybė pripažįsta, kad ilgametes tolerancijos tradicijas puoselėjusioje šalyje svetimtaučių integracija nepasiteisino.
Prieštaringas filmas apie islamą
Theo van Goghui buvo grasinta nužudymu po to, kai Olandijos televizija parodė kontroversišką filmą (ištraukas galima pamatyti čia http://www.novatv.nl/index.cfm?fuseaction=videoaudio.details&reportage_id=2830) apie islamo požiūrį į moteris.
Filme moteris juodais perregimais musulmonės drabužiais šaukiasi Alacho, sakydama, kad jos kūnas sužalotas, o siela palaužta. Jos veido nematyti, tačiau ant mėlynėmis musėto kūno išrašytos Korano eilutės.
Pats autorius viename interviu (http://www.novatv.nl/index.cfm?fuseaction=videoaudio.details&reportage_id=2830) sakė norėjęs papasakoti tai, apie ką Olandijoje beveik nekalbama.
“Šis filmas kalba apie moteris, kurios nėra antrarūšės, bet unikalios, kaip bet kuris kitas žmogus. Tačiau joms buvo lemta gimti šalyje, kurioje jų teisės žiauriai ribojamos”, - sakė jis.
Šiurpi žmogžudystė Olandijos visuomenei akimirksniu priminė dešiniųjų lyderio Pimo Fortuyno žmogžudystę prieš pat rinkimus 2002 metais. Pasak Olandijos radijo (http://www.rnw.nl/cgi-bin/home/enhome.pl) žurnalisto Perro de Jongo, niekam nežinomo politiko, raginusio griežtinti imigracijos taisykles, mirtis privertė olandus prabilti apie problemas, kurias valdžia siekė užglaistyti jau daug metų.
“Antiimigracinės politikos šalininko P. Fortuyno žmogžudystė jau tada sukėlė didžiules diskusijas visuomenėje. Kadangi kai kurios režisieriaus Th. van Gogho pažiūros buvo panašios į P. Fortuyno, vėl prabilta apie islamo fundamentalizmą Olandijoje. Pastaraisiais metais čia tolerancijos imigrantams ir taip jau yra vis mažiau, tad nuogąstaujama, kad šis įvykis padėtį dar pablogins”.
Besisklaidantis tolerantiškos valstybės mitas
Olandija. Saulėta šalis skendinti gėlių jūroje, kur prieglobstį randa tėvynėje susituokti negalinčios gėjų poros ir svaiginančio dūmo mėgėjai. Šalis, kur važiuoja ir norintys legaliai nusipirkti kūniškos meilės, ir savo noru numirti, nes Olandijoje prostitucija ir eutanazija yra įteisintos.
Kas nutiko tolerancijos pavyzdžiu laikomai Olandijai? Žurnalistas P. de Jongo sako, kad tolerantiškos Olandijos mitas metams bėgant blėsta.
“Tas įspūdis apie mus, olandus, kaip tolerantiškos daugiatautės valstybės pavyzdį, vis blėsta. Jau praėjusiame dešimtmetyje buvo požymių, kad visuomenė keičiasi, tačiau tuometinė valdžia atsisakė tai pripažinti.
Nors žmonės ir jautė įtampą dėl didėjančio imigrantų srauto, nenorėjo apie jį kalbėti, nes bijojo būti apšaukti rasistais”, - sako Olandijos radijo žurnalistas.
“Pastaruoju metu viskas keičiasi. Kitaip nei prieš penkerius metus, jau pasigirsta kalbų, kad Olandija perpildyta, kad ilgus metus vykdyta imigracijos ir integracijos politika nepasiteisino.
Galima sakyti, kad visuomenė mažiau tolerantiška, nei buvo, tačiau gal tai buvo valdžios siekiamybė, o ne visuomenės bruožas?” - teigia P. de Jongo.
Olandijoje gyvenanti Elona Hujben-Puščiūtė sako, kad šiandien imigrantams šalyje prisitaikyti būtų sunkiau nei prieš aštuonerius metus, kai ji čia atvyko pirmą kartą. Tačiau ir prieš aštuonerius metus jai, atvykėlei, olandai pasirodė tolerantiški tik iš pirmo žvilgsnio.
“Nežinau, ar jie būtų tokie tolerantiški, jei tai nebūtų įtvirtinta įstatymuose. Tik atvykus, įspūdis tikrai yra neblogas, žmonės šypsosi, jų gyvenimo sąlygos yra geresnės nei pas mus Lietuvoje.
Jų rūpesčiai kitokie. Žmonės į viską paprasčiau, paviršutiniškiau žiūri. Susidaro įspūdis, kad jie visi linksmi, savimi patenkinti ir tolerantiški. Tačiau, kaip yra iš tikrųjų, labai sunku pasakyti. Priklauso nuo žmogaus”, - pasakoja E. Hujben-Puščiūtė
Integracijos politika nepasiteisino
Teritorija mažesnėje už Lietuvą šalyje - 16 milijonų gyventojų - iš kurių apie 3 milijonai kitataučių. Kai kuriuose didžiuosiuose miestuose jie sudaro iki trečdalio gyventojų. Beveik 6 procentai jų - musulmonai.
Tačiau apklausose net beveik 90 proc. olandų toleranciją vertina kaip labai svarbią vertybę ir jų pakantumo lygis kitataučiams aukštesnis nei kitose šalyse.
Pasak Tado Leončiko iš Socialinių tyrimų instituto, Olandija įdomi kaip šalis, kuri viena pirmųjų pradėjo įgyvendinti labai liberalią politiką tautinių mažumų atžvilgiu.
“Ji iš tiesų buvo dosni imigrantams, jų organizacijoms buvo skiriamos subsidijos - profsąjungoms, mokykloms, deja, reikia pabrėžti, atskiroms. 1993 metais Olandijoje buvo priimtas lygybės įstatymas, pagal kurį darbdaviai turėjo atsiskaityti, kokią jų darbuotojų dalį sudaro mažumos”, - sako T. Leončikas.
Tačiau imigracijos bangai augant, ėmė aiškėti, kad Olandijos vyriausybės vykdoma politika nepasitvirtino. Tautinį identitetą saugančios imigrantų grupės, kurių daugumą istoriškai sudarė skurstantys darbininkai, neprisitaikė, tačiau neišvyko, kaip tikėjosi Olandijos valdžia.
Tad šiandien vadinamoms “juodosioms mokykloms” specialios politikos atsirasti jau net nereikia. Kai kuriose mokyklose daugėjant juodaodžių antros kartos imigrantų vaikų, baltaodžiai olandai pamažu iš jų pasitraukia patys.
Elona Huyben-Puščiūtė pažymi, kad kultūriniai skirtumai ir bendruomenių pasidalijimas sunkina bendravimą daugiatautėje visuomenėje.
“Ta pirmoji karta net per dvidešimt metų neišmoko olandų kalbos. Dėl to olandai juos kartais net laiko žemesnio lygio žmonėmis už save. Dėl kalbos barjero su jais labai sunku bendrauti. Man pačiai, atvykėlei, sunku su jais susikalbėti.
Mūsų vaikų bendravimas taip pat nevisavertis. Skiriasi tai, ką mes leidžiame savo vaikams ir ką jie leidžia. Nors vaikai kalbą moka puikiai, jie gyvena dvigubą gyvenimą: vieną dieną, mokykloje, o kitą - namie”.
Tačiau politikai ilgai atsisakė šias problemas pripažinti.
“Iki pat 2000 metų dėl politinio korektiškumo, dėl įsitikinimo, kad Olandija turi ilgas tolerancijos tradicijas, apie kylančias problemas visuomenėje nebuvo kalbama.
To rezultatas, mano manymu, buvo netikėtai didelis P. Fortuyno populiarumas 2002 metais. Jis vienas pirmųjų atvirai prabilo apie tai, ką dalis visuomenės juto keletą metų”, - sako sociologas T. Leončikas.
Dešiniųjų politiko P. Fortuyno pasekėjai atėję į valdžią imigracijos taisykles ėmė griežtinti. Olandija tapo pirmąją šalimi Europoje, reikalaujančia dar prieš atvykstant išlaikyti išankstinį 300 valandų kalbos ir olandų kultūros kursą.
Nyderlandų Karalystės ambasadoriaus Lietuvoje Pimo Dumore’o teigimu, integracija svarbi norintiems tapti visaverčiais piliečiais.
“Mes visuomet siekėme sudaryti kuo geresnes sąlygas integracijai. Tik mokėdamas kalbą ir pažindamas visuomenę, kurioje gyveni, gali tapti visaverčiu jos nariu. Tai svarbu, kad nenutiktų taip, jog atvykęs į naują šalį ilgą laiką gyveni taip, tarsi niekur nebūtum išvykęs”, - sako ambasadorius.
Pamokos ateičiai
Sociologo Tado Leončiko teigimu, Olandijos pavyzdys atskleidė daugiatautės valstybės silpnąsias vietas.
“Pamatėm, kaip staiga graži retorika gali išnykti kaip dūmas. Praktika parodė, kad daugiakultūriškumas neišsprendžia pakantumo ir diskriminacijos problemų, o jas tik užmaskuoja.
Olandijoje tai išryškėjo, nes ji labiausiai buvo išplėtojusi šitą doktriną. Lietuvoje kai kam tai gali nuskambėti netikėtai, tačiau pas mus daugiakultūriškumo mantra yra per dažnai kartojama, įsivaizduojant, kad esame progresyvūs.
Iš tiesų reikėtų labiau akcentuoti demokratijos, lygių galimybių vertybes, o ne tai, kaip gražiai galima gyventi suskirsčius žmones į skirtingų kultūrų narvelius. Jokia visuomenė neturi imuniteto nepakantumui.
Skurdas ir kitos problemos dar labiau tas problemas užaštrina, tai turi įtakos imigrantų grupių radikalėjimui. Tačiau valdžios pareiga yra užkirsti kelią visuomenės susiskaldymui”, - sako sociologas.
Protesto akcijoje, surengtoje nužudytam filmų kūrėjui Theo van Goghui pagerbti, dalyvavo ir tūkstančiai Olandijos musulmonų. Jų lyderis Ayanas Tonca pareiškė, kad nors ir ne su visomis režisieriaus mintimis filme apie islamo moteris sutinka, žmogžudytę jis smerkia visos olandų musulmonų bendruomenės vardu.
Olandijos žiniasklaida, komentuodama aštrius įvairių visuomenės grupių pasisakymus, teigė, kad, nepaisant prieštaringų Th. van Gogho pažiūrų, smurtui jokio pasiteisinimo nėra ir negali būti. Žodžio laisvė išlieka vertybe Olandijoje ir šis principas taikomas diskutuojant apie visas religijas. Taip pat ir krikščionybę.
“Naujienų žemėlapis” transliuojamas kiekvieną penktadienį “Ryto garsuose” po 8.30 val. Jį rengia Audra Čepkauskaitė ir Vaida Pilibaitytė.
Lietuvos radijas
