Rūta Medaiskytė, AB bankas „Finasta“ vyr. ekonomistė
Per rinkas nuvilnijus Kipro problemoms, nejučiomis iškilo klausimas – „o kas sekantis?“. Euro zonos ekonomika jau senai yra pilna sopulių pradedant mažomis, baigiant didelėmis jos narėmis. Šįsyk apie galimą Kipro „užkratą“ pabilta Slovėnijoje, kurią taip pat slegia bankų sektoriaus problemos.
Slovėnija prieš keletą metų buvo viena naujosios Europos lyderių, pirmoji iš naujų ES šalių atitiko narystei euro zonoje keliamus reikalavimus ir bendrą valiutą įsivedė dar 2007 metais. Šalies reikalai gerokai suprastėjo ištikus ekonominei krizei – jos bankų kredito portfelis iki tol pūtėsi itin greitai, ypač augo įmonių įsiskolinimas. Slovėnijos BVP 2009 metais susitraukus 7,8 proc. ėmė prastėti ir bankų balansai.
Šiuo metu Slovėnijos bankų blogų paskolų suma siekia 7 mlrd. eurų arba net 20 proc. BVP. Iš viso Slovėnijai reikia rekapitalizuoti tris didžiausius savo bankus, o birželį dar laukia ir stambios obligacijų emisijos išpirkimas. Skaičiuojama, kad šalies finansavimo poreikis šiais metais gali būti apie 3 mlrd. eurų. Po visiškai šviežių įvykių Kipre, Slovėnijos obligacijų pajamingumai šoktelėjo: dviejų metų obligacijų pajamingumas per savaitę pašoko nuo 2,6 iki 4,7 proc., ilgalaikių nuo 5,4 iki 6,4 proc. Finansų rinkose 7 proc. paprastai laikoma psichologine riba, kai skolintis šaliai tampa per brangu. Auganti skolos kaina reiškia ne ką kitą, o tai, kad trūkstamus 3 mlrd. eurų gali būti sunku gauti finansų rinkoje.
Taigi, lieka viena išeitis – kreiptis į jau visiems žinomą ir linksniuojamą Trejetą – Europos komisiją, Europos centrinįbanką ir Tarptautinį valiutos fondą. Žinoma, vertinant Europos mastu, Slovėnijos poreikis nėra didelio masto. Kaip ir Kipro, ypač jei lyginsime su 110 mlrd. finansine pagalba Graikijai. Tačiau tai nereiškia, kad finansavimas būtų suteiktas nekeliant papildomų reikalavimų. Būtent dėl to ir imta būgštauti kai pradžioje iš Kipro Trejetas pareikalavo indėlių apmokestinimo, o tam nepavykus nuspręsta iš esmės restruktūrizuoti bankų sistemą.
Kol kas ginama, kad Slovėnijos būklė ir problemos mastai skiriasi nuo Kipro. Kipro bankų sistemos turtas maždaug aštuonetą kartų viršija šalies BVP, kai Slovėnijoje – jis sudaro apie 130 proc. BVP (palyginimui, Lietuvos bankų sistemos turtas – apie 70 proc. BVP). Be to, bankų sistemoje laikoma ne rezidentų indėlių dalis tik simbolinė. Tik praėjusią savaitę šalyje paskirta nauja vyriausybė, o įvykiai euro zonos ekonominėje arenoje tikrai nebus lengvinanti aplinkybė siekiant jai išlaviruoti ir išvengti Kipro pavyzdžio. Šaliai reikės rasti būdą kaip gauti finansavimą ir išlaikyti viešųjų finansų tvarumą. Kol kas negalima atmesti rizikos, kad tarptautinės pagalbos vis dėlto gali prireikti, ypač kai rizikos premijas didina neramumai kitose regiono dalyse. Ar tikrai bus pasukta ir Slovėnijos bankų sistemos restruktūrizavimo keliu dar nėra aišku. Vertinama, kad bankų gelbėjimas gali išauginti Slovėnijos valstybės skolą iki 59 proc. BVP 2013 metais nuo 54 proc. BVP 2012-aisiais. Žinoma, bankų restruktūrizavimo bus siekiama išvengti visomis išgalėmis, tačiau Kipro precedentas šiandien negali būti atmestas.
