Kovo 1 d. dešimt Pietryčių Azijos tautų asociacijos šalių (ASEAN) vadovų pasirašė deklaraciją, kuria siekiama iki 2015 m. sukurti analogišką Europos Sąjungai bendrijos modelį.
ASEAN vadovai įsipareigojo parengti ekonominio ir politinio bendradarbiavimo bei integracijos planą. Kuris numato, kad šį susitarimą pasirašiusios šalys sieks per ateinančius šešerius metus (iki 2015 m.) sukurti vieningos rinkos modelį.
Vienintelis skirtumas nuo ES modelio yra tame, kad jame dar nėra numatyta bendra valiuta.
ASEAN buvo įsteigta 1967 m. ir pakeitė tuometinę Pietryčių Azijos asociaciją. Šiuo metu ASEAN organizacijai priklauso Filipinai, Indonezija, Malaizija, Singapūras, Tailandas, Brunėjus, Vietnamas, Laosas, Mianmaras ir Kambodža.
ASEAN šalys, turi pasirašytas laisvosios prekybos sutartis su Australija ir Naująja Zelandija. Visa ASEAN šalių grupė yra penkta pagal dydį ES prekybos partnerė, o ES – antra pagal dydį ASEAN prekybos partnerė, daugiausia investuojanti į šį regioną.
Pietryčių Azijos regione gyvena virš 570 mln. gyventojų, palyginimui ES jų mažiau nei 500 mln., tačiau ASEAN šalių bendras vidaus produktas (BVP) siekia tik 870 mln. eurų, kai tuo tarpu ES BVP viršija 12 trilijonų eurų.
Todėl kyla klausimas ar pavyks įgyvendinti tokį ambicingą uždavinį? Tai ne pirmas kartas, kai įvairios pasaulio šalys siekia sukurti ES analogus.
Lietuvai geriau žinomas yra Rusijos bandymas kurti Nepriklausomų valstybių sandraugą (NVS), kuri šiuo metu daugiau gyvuoja ant popieriaus nei realiai veikia.
Atrodo, kad tuo abejoja ir patys susitarimą pasirašę vadovai. Tailando finansų ministras Kornas Chatikavanis pripažino, kad ASEAN per daug skirtingos, kad „pavyktų sukurti bendrus ekonomikos standartus“.
Todėl paskubėjo pridurti, kad šalys „nekalba apie tokį integracijos lygį, koks yra ES.“ Lyg iš anksto bandoma apsidrausti nesėkmės atveju.
Tačiau atrodo, kad šios organizacijos potencialą įžvelgia kinai. Kinija pasiūlė ASEAN pasirašyti tarpusavio laisvosios prekybos sutartį. O tai reiškia, kad šis regionas nuo 570 mln. gyventojų išaugtų iki 1,8 mlrd. ir taptų didžiausia pasaulyje ekonomine zona.
Kishoras Mahbubanis Singapūro Kuan Yew Viešos politikos katedros dekanas savo knygoje „Naujoji Azijos sfera: Nesustabdomas pasaulinės galios perėjimas į Rytus“ rašo, kad Azijos tautos nori ne tiek „užkariauti“ Vakarus, kiek nukopijuoti ES modelį.
Knygos autorius mano, kad su laiku Azijos šalims pavyks tai padaryti, tinkamai pasinaudojus ir pritaikius ES šalių patirtį.
Mahbubanis įvardija ir silpnas ES modelio puses, tai bandymas užsisklęsti savyje ir nenoras dalintis savo kuriama gerove su kitais pasaulio regionais (pvz. Šiaures Afrika).
Kita problema yra mažėjantis ES šalių gimstamumas ir didėjantis gyventojų amžius. Tuo tarpu dabartiniai demografiniai rodikliai rodo, kad Azijos regiono gyventojų skaičius tik augs.
Tačiau būtent demografiniai rodikliai ir verčia suabejoti šios vizijos realumu. Per ne lyg didelis gyventojų skaičius iššauks užimtumo problemą. Ar pavyks šalims sukurti tiek darbo vietų, kad pajėgtų įdarbinti tokį skaičių žmonių?
Kadangi trys ASEAN regiono narės priskiriamos mažiausiai išsivysčiusioms šalims, nors kitose pajamos vienam gyventojui didesnės negu daugelyje ES valstybių.
Tačiau iš esmės visas regionas priklauso nuo ES šalių investicinių projektų, o dabartinė ekonominė krizė tik dar labiau gali paaštrinti užimtumo problemą ir parodyti, kaip šios organizacijos šalys sugebės bendrai spręsti kylančius sunkumus.
Apie tai užsiminė ir patys vadovai ragindami imtis aktyvesnių ir koordinuotų veiksmų, kurie padėtų šiam nuo eksporto priklausomam regionui, kovoti su pasauline ekonomikos krize.
