Sostinėje įstrigusį sovietmečiu nusavintos žemės grąžinimą paspartinti prašo naujieji Vilniaus valdančiosios koalicijos partneriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS), BNS teigė mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas.
„Meras yra įsipareigojęs koalicijos partneriams aptarti šį klausimą. Savivaldybė kaip stabdį sprendžiant problemas mato Nacionalinę žemės tarnybą, tarnyba – savivaldybę“, – BNS sakė A. Zubriakovas.
Lenkų rinkimų akcijos atstovai pernai kreipėsi į Vilniaus savivaldybės administraciją, prašydami stabdyti pradedamą vykdyti kiemų atnaujinimo programą. Frakcija, persiuntusi piliečių kreipimąsi, argumentuoja, jog tai dar ilgesniam laikui nukels restituciją. A. Zubriakovas tikina, kad šie procesai vienas kitam neprieštarauja ir gali būti įgyvendinami kartu.
Premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas teigia, kad Vyriausybė yra užsibrėžusi žemės atkūrimo procesą miestuose užbaigti dar šią kadenciją, iki 2020-ųjų.
„Kaimo teritorijose nuosavybės teisės atkūrimas į žemę turėtų būti baigtas šiemet, miestų teritorijose Vyriausybė siekia, kad atkūrimas būtų baigtas iki 2020-ųjų. Vilniuje yra daugiausia negrąžintos žemės, tad meras galbūt turi savo pasiūlymų, gali identifikuoti kritines vietas sprendžiant šią problemą. Esmė – kaip įmanoma labiau paspartinti žemės grąžinimą“, – BNS sakė T. Beržinskas.
Aštuonis atstovus Seime turinti LLRA–KŠS frakcija oficialiai nėra valdančiojoje koalicijoje, tačiau palaiko „valstiečių“ vadovaujamos daugumos sprendimus.
Meras ir premjeras susitikime taip pat planuoja aptarti Nacionalinio stadiono konkurso eigą, planus statyti koncertų salę ant Tauro kalno sostinėje.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, šiuo metu visoje Lietuvoje sprendimo dėl 3,6 tūkst. ha žemės grąžinimo miestų teritorijose laukia 6490 žmonių, iš jų 3367 - Vilniaus mieste. Nuosavybės teisės sostinėje yra atkurtos 55-iems proc. pateikusiųjų prašymus.
Siekiant paspartinti žemės grąžinimo procedūras, Seime keltos iniciatyvos perduoti valstybinę žemę patikėjimo funkcija miestų ir rajonų savivaldybėms, tačiau Vyriausybė tam nepritarė kritikuodama, jog valstybinės žemės valdymo decentralizavimas prieštarautų ir Konstitucijai, sukurtų prielaidas korupcijai savivaldoje.
Žemė, miškas, vandens telkiniai, pastatai pagal įstatymus gražinami, kai gyventojai nori atsiimti Sovietų Sąjungos nacionalizuotą turtą. Už mieste esantį turtą, kuris yra naudojamas, savininkai gali gauti valstybės kompensaciją kitu sklypu mieste arba už miesto ribų arba pinigus.
