Sekmadienio vakarą prašmatnia uždarymo ceremonija Pekine baigėsi XXIX-osios vasaros olimpinės žaidynės bei beveik dešimtmetį trukęs pasiruošimas joms, rašo „The New York Times“.
Pasibaigus žaidynėms Kinijoje prasidėjo nauja, poolimpinė era. Didžiausias klausimas - ar olimpiados sukeltas pasitikėjimas dar labiau atvers šalį pasauliui ir skatins politines reformas, ar, atvirkščiai, žaidynių sėkmė ir prislopusi Vakarų kritika į represijas komunistų partijai duos ženklą, kad dabartinė sistema veikia gerai.
Šalies lyderiams visos pastangos atsipirko - rekordinį medalių skaičių dauguma eilinių kinų įvertino kaip didžiulę sėkmę, o nepaisant kritikos už disidentų priespaudą Kinija pademonstravo savo kylančią ekonominę ir politinę galią.
„Kinija norėjo pademonstruoti, kad pasaulyje ji yra nauja jėga. Ji turi problemų, tačiau sugeba jas spręsti. Jos institucijos yra silpnos, tačiau gali būti ir stiprios“, - teigia Šanchajaus universiteto profesorius Shenas Dingli.
Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Jacques‘as Rogge‘as sekmadienį pareiškė, jog teisės rengti olimpiadą suteikimas Pekinui buvo teisingas pasirinkimas, nes tapo tiltu tarp Kinijos ir likusio pasaulio.
Olimpinės žaidynės atspindėjo Kinijos autoritarinės sistemos centralizuotą galią - 43 milijardus dolerių kainavusių stadionų statybą beveik visiškai finansavo valstybė, o 51 aukso medalis buvo laimėtas valstybės kontroliuojamos sporto mašinos dėka.
Dėl šių priežasčių dalis analitikų abejoja, ar Kinijos lyderiai bandys pakeisti dabartinę padėtį šalyje. „Valdžia olimpiados vaisiais naudosis dar ilgai. Mūsų kultūra nėra palanki pokyčiams, juos turi kažkas išprovokuoti. Ekonomines reformas privertė vykdyti didžiulis skurdas“, - sako žiniasklaidos darbuotojas Hungas Huangas.
Lygiai prieš 30 metų Kinija pradėjo ekonomikos kilimą pradėjusias rinkos reformas. Liberalai šalyje tikėjosi, kad šios metinės įkvėps naujoms reformoms, ypač nuo korupcijos ir skaidrumo trūkumo kenčiančioje politinėje sistemoje, tačiau, kritikų manymu, jos sunkiai įmanomos.
Olimpinės žaidynės atskleidė gilią komunistų partijos netoleranciją nuomonių įvairovei. Tai parodė reakcija į protestus Tibete, Pekine ir per tarptautinę deglo nešimo ceremoniją.
Kinija suprato, kad per žaidynes protestų Pekine nepavyks išvengti, todėl miesto parkuose įrengė protestų zonas. Vis dėlto per olimpiadą jos buvo tuščios.
Žaidynių metu dėl atimtos žemės protestavo dvi garbaus amžiaus moterys. Joms už tai buvo skirta priverstinio darbo ir perauklėjimo bausmė. Tuo tarpu nepritarimą priespaudai Tibete išreiškę aštuoni amerikiečiai buvo nuteisti ir įsodinti į Los Andželą skrendantį lėktuvą.
„Šie Kinijos autoritarinės valdžios veiksmai parodo, kad grėsmę jai kelia net kitokia nuomonė ir taikiausios demonstracijos“, - sakė vienas iš protestavusiųjų studentų.
Nepaisant minėtų įvykių milžinišką auditoriją sutraukusios žaidynių transliacijos komunistų partijai padėjo laimėti viešųjų ryšių mūšį.
Pasak Kinijos eksperto Davido Shambaugho, ši valdžios pergalė būtų daug reikšmingesnė, jei padidintų Kinijos pasitikėjimą savimi ir taip leistų užmiršti įsivaizduojamas istorines nuoskaudas, kurios šiemet išsiveržė per Tibeto krizę.
D. Shambaugho nuomone, olimpinės žaidynės padės Kinijai simboliškai užbaigti jos pačios įvardijamą silpnumo ir pažeminimo laikotarpį, kuris prasidėjo XIX a. antroje pusėje po užsienio intervencijos. „Tikėkimės, kad Kinija užkas visą savo įžeisto nacionalizmo bagažą“, - sakė jis.
Didžiausias artimiausiu metu Kinijos laukiantis testas - Tibetas. Spalio mėnesį kinų lyderiai turėtų susitikti su Dalai Lamos atstovais. Tačiau kai kurių analitikų nuomone, Kinijos valdžia derybas sutiko pradėti tik bijodama tarptautinės kritikos prieš olimpiadą.
Fudano profesoriaus Sheno teigimu, po olimpiados Pekinas grįš į įprastą, bet smogo apkartintą gyvenimą. Jo nuomone, žaidynės padidino visuomenės lūkesčius. „Stebėtinai gražiu oru mėgavęsi Pekino gyventojais reikalaus, kad valdžia ir toliau rastų būdų išlaikyti švarų dangų“, - mano Shenas.
Jis tikisi, kad žaidynės pakels Kinijos pasitikėjimą savimi ir padės tapti „labiau normalia valstybe“. Profesorius pridūrė, jog jo šalis turi dar daug problemų, kurių nereiktų slėpti.
„Kinija žengia į laikotarpį, kuriame būtinas skaidrumas, tinkamas valdymas ir atskaitingumas. Olimpinės žaidynės buvo gera proga mums pradėti mąstyti, kur esame stiprūs ir kur silpni“, - sakė Shenas.
News Bridgepix nuotr.
