– Kokia informacija buvo pasidalinta?
Anot laikraščio „The Washington Post“, D.Trumpas rusų pareigūnams atskleidė itin slaptos informacijos apie džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) planus į nešiojamuosius kompiuterius įtaisyti sprogmenų, galimai ruošiantis smogti komercinių avialinijų lėktuvams. Be to, jis įvardijo ir Sirijos miestą, kuriame ta informacija veikiausiai buvo surinkta.
– Ar D.Trumpas padarė nusikaltimą?
Pasak ekspertų, JAV prezidentas turi daug galių atskleisti slaptą informaciją. Kai kurie tvirtina, kad tiesiog pakartodamas slaptą žvalgybinę informaciją prezidentas faktiškai ją išslaptina – taigi, jokio nusikaltimo jis nepadarė.
„Nemanau, kad jis padarė kažką neteisėto. Prezidentas apskritai turi teisę išslaptinti medžiagą. Tačiau galima teigti, kad jis buvo aplaidus. Vien tai, kad turite kokių nors teisinių įgaliojimų kažką padaryti, nebūtinai reiškia, kad taip elgtis yra tinkama“, – sakė Kolumbijos teisės mokyklos kviestinė profesorė Cristina Rodriguez (Kristina Rodriges).
– Kokias taisykles D.Trumpas pažeidė?
Kai kurie ekspertai tvirtina, kad tokios slaptos informacijos, kad JAV žvalgybos bendruomenė ja nė nesidalija su sąjungininkais, atskleidimas nedraugiškai valstybei, pavyzdžiui, Rusijai, gali būti laikomas prezidento priesaikos sulaužymu.
Prezidentas prisiekė „saugoti ir ginti“ JAV Konstituciją, o itin slaptos informacijos atskleidimas Maskvai, kaltinamai kišimusi į praėjusių metų rinkimus, gali būti laikoma šio pasižadėjimo sulaužymu.
Toks aplaidumas gali būti suprantamas kaip „pareigūno nusikaltimas ir nusižengimas“, tvirtina kai kurie teisės ekspertai.
„Jis galėtų lengvai pasiekti nusižengimo, už kurį grėstų apkalta, lygį. Nebūtina padaryti nusikaltimo, kad būtų pradėta apkalta; apkalta gali būti pradėta dėl piktnaudžiavimo valdžia ar piktnaudžiavimo visuomenės pasitikėjimu“, – sakė C.Rodriguez.
– Kas gali tirti padėtį?
Pradėti bet kokį tyrimą ar inicijuoti apkaltos procesą turėtų Kongresas. Vis dėlto, kadangi informacija buvo pasidalinta su aukšto rango Rusijos pareigūnais, Kongreso demokratai jau ragina paskirti specialųjį prokurorą, turintį ištirti prezidento komandos ryšius su Maskva. Jei toks pareigūnas būtų paskirtas, jis gali imtis tirti ir šį atvejį.
Niujorko universiteto teisės profesorius Davidas Golove'as (Deividas Goulavas) sakė, kad situacija vienaip būtų vertinama, jei D.Trumpas „tiesiog išplepėtų tai savo nepakartojamu stiliumi“ – tuomet jo elgesys tikriausiai būtų laikomas paprastu aplaidumu.
Tačiau būtų visai kas kita, jeigu prezidentas taip pasielgė „geros valios vardan“, siekdamas sustiprinti ryšius su Maskva. Pasak profesoriaus, „tai būtų laikoma jo kaip vyriausiojo vado sprendimu, net jei jis atrodytų kvailas ar neteisingas“.
– Ar Kongresas inicijuos D.Trumpo apkaltą?
Dauguma respublikonų palaiko prezidentą – taigi, tikimybė, kad bus pradėtas apkaltos procesas, yra itin menka. Visuomenės įtūžis gali daryti spaudimą Senato daugumos lyderiui Mitchui McConnellui, bet jis dar turi atsižvelgti ir į savo partijos politinius interesus. „Kol D.Trumpą saugo respublikonai, iš tikrųjų nėra jokio atskaitingumo“, – pripažino D.Golove'as.
– Kokią įtaką tai turi žvalgybinės informacijos rinkimui?
Kritikai baiminasi, jog JAV sąjungininkai, pabūgę, kad slapta informacija gali atsidurti blogose rankose, gali pradėti vengti dalytis tokiais duomenimis su Amerikos žvalgybos agentūromis. Dienraštis „The New York Times“ paskelbė, kad minėtą medžiagą surinko Izraelis, o Rusijos žvalgyba savo ruožtu palaiko ryšius su žydų valstybės priešu Iranu.
Be to, nuogąstaujama, kad Rusija gali panaudoti gautą informaciją jos šaltiniui susekti ir eliminuotų jo galimybė veikti prieš Maskvos interesus Sirijoje.
„Atmetus teisėtumo klausimą, laikomasi senos tradicijos, kad niekas jokiais būdais neturi kenkti informacijos šaltiniams“, – sakė George'o Masono (Džordžo Meisono) universiteto Dwighto Scharo politikos ir valdymo mokyklos dekanas Markas J.Rozellas.
