Parengė VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius
Ne viena Lietuvos įmonė, tiekianti prekes „Maxima“ parduotuvėms kaimyninėje Latvijoje, po ten įvykusios tragedijos teigia jaučiančios paskelbto lietuviško prekybos tinklo boikoto pasekmes – sumažėjus pirkėjų, lietuviškų produktų išvežama taip pat mažiau. Lietuvoje kol kas boikotuojančiųjų „Maximos“ prekybos centrus nedaug. Ar „Maxima“ tapo lengvu atpirkimo ožiu Latvijos politikams ir visuomenei? Nes ji, kitaip nei prekybos centrą stačiusi, yra ne latviška bendrovė. Gal tai lėmė slaptas latvių pavydas, kad jų verslininkai nėra tokie apsukrūs ir agresyvūs. O gal „Maxima“ nusipelnė boikoto? Ką apie tai mano kaimynai latviai?
Manipuliuoja nelaime Ivaras Ijabas, politologas
Kalbant apie galimą korupciją ir sąsajas su Latvijos politikais, reikia turėti omenyje, kad pastatą, kuris sugriuvo, stačiusi „Re&Re“ yra daug reikšmingesnė nei „Maxima“. Juk pastaroji yra tik parduotuvė. Praėjus kelioms dienoms po viešo „Re&Re“ bendrovės atstovų atsiprašymo, žurnalistai pagavo juos už rankos slepiant savo turtą, kad jo nekonfiskuotų, kai reikės mokėti kompensacijas žuvusiųjų šeimoms ir sužeistiesiems.
Tačiau susivieniję latviai savo pyktį nukreipė ne į „Re&Re“, o į „Maximą“. Kodėl? Kitais metais Latvijoje bus dveji rinkimai – Europos Parlamento ir Seimo, tad „Maximos“ tragedija yra manipuliuojama siekiant politinių tikslų. Nors „Maxima“ yra stambus darbdavys, Latvijos politikams ji – ideali korta. Juk tai ne savas, o kaimynų lietuvių verslas. Taigi, kritikuodamas „Maximą“ nieko neprarandi, o ragindamas boikotuoti ją tam tikra prasme užglaistai nuoskaudą, kad neturime savo prekybos tinklo. Šalyje konkuruoja norvegų „Rimi“ ir lietuvių „Maxima“. Pastaroji yra labiau siejama su rusakalbiais latviais, kurie yra mažiau pasiturintys ir dažnesni „Maximos“ pirkėjai. Nepaisant to, po lapkričio 21 d. Latvijos gyventojai buvo vieningi: nebuvo latvių ir rusų atskirai.
Blogesni tapo visi lietuviai Ieva Puke, žurnalistė
Žurnalistai vieną po kitos traukia viešumon „Re&Re“ nuodėmes – visi paskutinieji šios kompanijos projektai problemiški. Bendrovės statoma nacionalinė biblioteka dabar yra po didinamuoju stiklu. Kalbama, kad statant šį sudėtingos konstrukcijos pastatą buvo taupoma medžiagoms, darbininkų atlyginimams ir darbų priežiūrai. Po nelaimės žmonės tikėjosi išgirsti „Maximos“ akcininkų ir vadovų pasiaiškinimus. Tačiau viešas dabar jau buvusio „Maximos“ vadovo Gintaro Jasinsko pareiškimas, kad jis nesijaučia kaltas dėl tragedijos, visuomenę papiktino. Ir ne tik.
Būtų sunku surasti latvį, kurio G.Jasinsko pareiškimas nebūtų įskaudinęs. „Maxima“ buvo godaus verslo simbolis, o po tragedijos ji dar labiau tapatinama su Lietuva ir lietuviais. Gal lietuviai ir netapatinami su cinišku G.Jasinsku, tačiau pasitikėjimo tikrai gerokai mažiau, o į lietuvius žiūrima kreiviau. Viena išsigelbėjusi mergina pasakojo, kad bėgdama iš parduotuvės girdėjo žmonių klyksmus, verksmą, matė mirštančiuosius, o pardavėjos tuo metu mėsos skyriuje ramiai dengė mėsą plastikine plėvele, kad jai nieko neatsitiktų.
