Aurelijus Veryga
Atsakymų variantai: 1) taip, nesutikčiau; 2) ne, nesutikčiau; 3) neturiu nuomonės. Skamba kaip „Abra Kadabra“. Išties tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip labai paprastai galima gauti atsakymą, kuris nieko nerodo ir nieko nereiškia. Šiomis dienomis tabako gamintojų užsakymu buvo atlikti tyrimai ir kitų organizacijų lūpomis išplatintos žinutės apie tai, kad ES Tabako produktų direktyvoje (Direktyva) numatytos kontrolės priemonės sukels „apokalipsę“: padidins kontrabandą, nesumažins rūkalių skaičiaus ir t.t.
Tokie pramonės veiksmai nėra netikėti. Tabako gamintojai mobilizuojasi ir imasi aktyvių veiksmų, kuriais siekiama atidėti ar iš viso sukliudyti priimti naują Direktyvą. „Philip Morris International“ vidaus dokumentai atskleidžia, kad šios bendrovės tikslas yra sužlugdyti direktyvą, o tam, kad šis tikslas būtų pasiektas į Europos Parlamentą buvo pasiųsta daugiau nei 160 lobistų armija.
Tabako gamintojai visoje Europoje į cigarečių pakelius prikaišiojo reklaminių lapelių, kuriuose ragina rūkalius lankytis tabako gamintojų sukurtose internetinėse svetainėse bei pasisakyti prieš Direktyvą. Įdomu, kaip jų samdytiems programuotojams pavyko pasiekti, kad siunčiami laiškai nebūtų vertinami kaip internetinės šiukšlės ir iš karto nenukeliautų į šiukšliadėžę. Matyt, dideli pinigai leidžia laisvai planuoti pinigus ir galimoms baudoms dėl galimų pažeidimų.
Kitas klausimas – kiek iš tikrųjų yra netinginčių peticijas pasirašinėti rūkalių. Kai kurių šaltinių teigimu, tabako gamintojai, norėdami apsidrausti nuo tingių rūkalių paleidžia internetines programas, kurios pačios generuoja fiktyvius pasirašančiuosius ir siunčia jų laiškus Europos Parlamento nariams. Tai, kad visi tabako gamyklų darbuotojai turi pasirašyti tokius laiškus, matyt, nereikia ir abejoti. Be to, ar pasirašęs asmuo yra tikras, ar fiktyvus, niekas netikrina. Taip galima sugeneruoti tūkstančių „susirūpinusių rūkalių“ laiškų.
Kitas dažnai tiek tabako, tiek alkoholio gamintojų naudojamas triukas – tendencingai sukurptos visuomenės apklausos. Būtent su šiuo fenomenu susijęs ir mano komentaro pavadinimas. Yra keli būdai, kaip gauti rezultatus, kurių nori: a) nedaryti jokios apklausos ir rezultatus parašius pačiam sumokėti pinigus, kad kas nors juos paskelbtų (vis tiek niekas nepatikrins, ar apklausa iš tikrųjų buvo vykdoma); b) klausti klausimų, kurių atsakymus gali sąmoningai padiktuoti tokius, kokius norėtum išgirsti; c) klausti netinkamos grupės žmonių.
Taigi dabar apie konkretų lyg ir „Lietuva be šešėlio“, o iš tikrųjų „Philip Morris Balti“c sudėliotą tyrimą. Jame teigiama: „Respondentai mano, kad šios priemonės ne tik nesumažins rūkančiųjų skaičiaus, ko siekiama direktyva, bet dar ir padidins kontrabandą. Uždraudus mėtines ir plonas cigaretes, žmonės jų dairysis nelegalioje rinkoje – taip mano 90 proc. apklaustųjų“, – aiškina K.Kupšys.
Visų pirma, tyrime dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų. Jei atranka buvo tikrai atsitiktinė, tai rūkančių tarp apklaustųjų turėjo būti apie 270, nes Lietuvoje rūko apie 27 proc. gyventojų. Manau sutiksite, kad apie rūkymo įpročių pokyčius logiška klausti būtent tų, kurie rūko, nes nerūkantys dėl jokių apribojimų nepradėtų rūkyti kontrabandinių cigarečių.
Pagal ES skelbiamus duomenis plonos ir mėtinės cigaretės kartu sudėjus sudaro apie 11 proc. rinkos. Vadinasi, jei imam nuo visų gyventojų tai būtų apie 3 proc. Vadinasi, iš 1000 apklaustųjų tik 30 iš tikrųjų teoriškai galėjo atsakyti į klausimo esmę, nes ji buvo susijusi su jų elgesiu. Sutikit, kad iš 30 apklaustųjų daryti tokias toli siekiančias išvadas apie galimą kontrabandos augimą nelabai korektiška. Kyla klausimas, ar apskritai galima daryti kokias nors išvadas iš šio tyrimo? Paprastai tokių tyrimų paklaidos siekia ne mažiau kaip 3 proc., o šiuo atveju tiek gyventojų sudarė tikslinę grupę.
Be to, pažvelgus į jau nepriklausomą balsavimą 15 min.lt svetainėje, kur klausiama, kaip keistųsi vartojimo įpročiai, matom, kad nurodžiusiųjų, jog pirks kontrabandines cigaretes, buvo tik 20 proc. Vadinasi, jei iš teorinių šiandien esančių 11 proc. rūkančiųjų, kurie rūko plonas ar mėtines cigaretes, 20 proc. pereitų prie kontrabandinės produkcijos (reikia turėti galvoje, kad tai yra tik ketinimas, o jis nuo realių darbų labai dažnai skiriasi), į šešėlinę rinką pereitų apie 2 proc. rūkančiųjų. Be abejo, toks reiškinys – neigiamas, tačiau palyginti yra visiškas niekalas, nes mėtines ir plonas cigaretes ypač mėgsta rūkyti vaikai ir moterys, kurie priėmus Direktyvą pradės rečiau rūkyti, o dalis rūkančiųjų mes rūkyti.
Taigi, žinant, kas yra tikrasis panašių tyrimų ir žinučių „architektas“, pasidaro labai aišku, koks tokių kreivų šleivų tyrimų tikslas. Belieka tikėtis, kad visuomenė ir politikai bus kritiški ir supras, kad „Philip Morris Baltic“ ir kitos tabako gamybos kompanijos niekada nenorėjo ir nenorės, kad mažėtų jų produktus vartojančių žmonių skaičius ir taip mažėtų jų pelnas.
