Neįvykus pakartotiniams rinkimams į keturias laisvas parlamentarų vietas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas sako, kad reikia tobulinti įstatymus ir peržiūrėti dabar esantį reikalavimą, kad prie balsavimo urnų ateitų 40 proc. rinkėjų. Tačiau prezidentas Rolandas Paksas ragino politikus neskubėti keisti nusistovėjusios tvarkos.
"Įvykę prezidento ir savivaldos rinkimai, paskui įvykęs referendumas, galų gale - keturios vietos, kurios neypatingai ką nulemia politinių jėgų pasiskirstyme Seime, vasara - tai yra tos aplinkybės, tad galbūt nereikėtų skubėti kažką griežtai ar greitai keisti", - žurnalistams sakė R. Paksas.
Dabar įstatymai numato, jog tam, kad rinkimai būtų laikomi įvykusiais, juose turi dalyvauti daugiau kaip 40 proc. rinkėjų. Sekmadienį vykusiuose pakartotiniuose rinkimuose dalyvavo 13,48 proc. rinkėjų.
Po susitikimo su prezidentu Rolandu Paksu ir premjeru Algirdu Brazausku pirmadienį A. Paulauskas žurnalistams teigė, kad per pastaruosius 10 metų pakartotini rinkimai įvyko tik du kartus.
"Dažnai taip sako, ai, vis tiek ir nebus, ir žmonės taip nusiteikę", - pažymėjo A. Paulauskas. Jo teigimu, iki šių metų pabaigos turėtų būti parengtos atitinkamos Seimo rinkimų įstatymo pataisos.
A. Paulausko teigimu, reikia ramiai pagalvoti, kaip pakeisti sistemą - ar neberengti pakartotinių rinkimų ir parlamentaru taptų antrą vietą ankstesniuose rinkimuose toje pačioje apygardoje užėmęs kandidatas, ar rengti rinkimus ir tuomet aktyvumo kartelę sumažinti nuo 40 proc. iki 20-25 proc.
"Kad aktyvieji piliečiai galėtų išsirinkti valdžią, o ne palikti tik pasyviesiems teisę", - aiškino A. Paulauskas.
Opozicinės Liberalų ir centro sąjungos (LCS) pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Gentvilo nuomone, kairiųjų dominuojamas Seimas specialiai atsisakė surengti rinkimus kartu su referendumu dėl narystės Europos Sąjungoje, nes jų kandidatai neturėjo galimybės laimėti.
"Kiek valdžia šitaip durnins žmones, tiek tie žmonės tą valdžią siųs velniop. Aš nenorėčiau, kad valdžia būtų šuns vietoje, kuri būtų keikiama, spardoma ir ujama. Bet ji bus tokioje padėtyje, kol taip elgsis su Lietuvos žmonėmis", - pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje piktinosi E. Gentvilas.
Antakalnio rinkimų apygardoje kandidatavęs politikas surinko daugiausiai balsų, bet rinkėjų vangumas paliko jį be Seimo nario posto. Buvęs LCS pirmininkas teigė dar neapsisprendęs, kokia forma toliau dalyvaus politikoje.
Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos atstovų nuomone, rinkėjų vangumą galima paaiškinti tuo, kad jie nesitikėjo didelių permainų išrinkus keturis naujus parlamentarus.
"Reikia pripažinti ir tai, kad išrinktus keturis narius Seime negali kas nors iš esmės keistis. Tuo galima aiškinti rinkėjų aktyvumą", - kitoje Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Socialdemokratinės koalicijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.
Pakartotini rinkimai sekmadienį vyko trijose vienmandatėse apygardose Vilniuje ir vienoje Panevėžyje. Į keturias Seimo narių vietas pretendavo 27 kandidatai, kuriuos iškėlė 12 partijų.
Laisvos Seimo narių vietos atsirado po prezidento rinkimų, kai šalies vadovu buvo išrinktas Liberaldemokratų frakcijos narys R. Paksas, o kartu su juo dirbti į Prezidentūrą išėjo ir parlamentarų mandatų atsisakė šios frakcijos nariai Dalia Kutraitė-Giedraitienė ir Alvydas Medalinskas. Seimo nario mandato taip pat atsisakė ir Panevėžio meru išrinktas konservatorius Vitas Matuzas. Iš viso Seime yra 141 narys.
Kadangi iki eilinių Seimo rinkimų, kurie vyks kitų metų rudenį, telieka vos kiek daugiau nei metai, rinkimai į laisvas vietas Seime nebus rengiami. Papildomi naujų Seimo narių rinkimai, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, kainavo apie pusę milijono litų.
BNS
