Už profesinės rizikos draudimą paslaugų teikėjai tūkstančiais nesišvaisto. Paslaugų verslas slepia nenuspėjamą riziką - niekas nežino, kada įvyks profesinė klaida ir kokie bus klientui padaryti nuostoliai. Tačiau net turtingiausių profesijų atstovai, privalomai drausdami savo riziką, renkasi pigiausius tarifus.
Kai kurių profesijų atstovai savo profesinę riziką civilinės atsakomybės draudimu pradėjo drausti jau prieš ketverius metus.
Privalomai profesinę veiklą draudžia notarų, advokatų, antstolių kontoros, draudimo brokerių, audito, gydymo įstaigos ir muitinės tarpininkai.
Draudžiasi už mažiausias sumas
Anot draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų ir transporto priemonių skyriaus vedėjos Linos Karliauskaitės, profesinę civilinę atsakomybę privalo apdrausti ir statinių projektuotojai bei turto ir verslo vertintojai.
„Tačiau ši rinka jos atstovų draudimo prasme palyginti maža - nekalbama apie tūkstančius apsidraudusiųjų, dažniausiai - apie kelis šimtus“, - LŽ sakė L.Karkliauskaitė. Pasak jos, draudimo mastas yra skirtingas, nelygu konkrečios profesijos atstovų keliama rizika.
„Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimu draudžiama žalos pacientams rizika, o notarai, advokatai ar auditoriai draudžiasi dėl finansinės žalos padarymo. Draudiminių įvykių pavyzdžių būtų galima pateikti iš notarų profesinės veiklos. Pavyzdžiui, notaras patvirtino nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartį, o vėliau išaiškėjo, kad pardavėjas sukčiavo ir pateikė notarui suklastotą asmens dokumentą, o notaras tinkamai nepatikrino pardavėjo asmens tapatybės. Tikrasis nekilnojamojo turto savininkas patyrė nuostolių, nes prarado teises į savo nekilnojamąjį turtą. Padaryta žala tokiu atveju gali siekti kelis šimtus tūkstančių litų“, - dėstė pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad beveik neįmanoma įvardyti profesinės rizikos civilinės atsakomybės draudimo „kainų žirklių“, nes kiekvienu atveju yra vertinama ilgametė Lietuvos ir pasaulio žalų statistika, draudėjo patirtis vykdant konkrečią veiklą, atsižvelgiama į draudimo sumas ir kitus faktorius, svarbius draudimo įmokai apskaičiuoti.
Todėl draudimo įmoka gali svyruoti nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių litų.
„Privalomojo draudimo atveju įstatyme numatytų profesijų atstovai dažniausiai draudžiasi minimaliomis teisės aktuose nurodytomis sumomis“, - pripažino L. Karkliauskaitė.
Draudimo brokerių bendrovės „Investicijų brokeris“ tarpininkė Inga Kuklinienė LŽ sakė, kad savo profesinę veiklą itin retai draudžia fiziniai asmenys, o įmonių savininkai ir vadovai yra linkę pasirūpinti savo klientais.
„Dažniausiai civiline atsakomybe draudžiasi vežėjai ir prekių gamintojai. Tiek privačios, tiek valstybinės gydymo įstaigos draudžiasi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kartais papildomai kai kurios profesinės veiklos apdraudžiamos savanoriškuoju draudimu“, - kai kurias tendencijas dėstė I. Kuklinienė.
Anot jos, bet kurią profesinę veiklą vykdantis asmuo gali apsidrausti savanoriškai ir tokiu būdu būti garantuotas dėl netikėtai savo darbe padarytos žalos klientui atlyginimo. „Pavyzdžiui, pagal įstatymus draustis neprivalo, bet savanoriškai draudžiasi remonto darbus atliekantys asmenys“, - teigė brokerė.
Advokatai, anot jos, kreipiasi į brokerių bendroves todėl, kad per jas gali iš kelių draudimo bendrovių pasirinkti vieną ir dažniausiai renkasi už mažiausią kainą draudžiančią bendrovę, nes, kaip jie patys argumentuoja, atlygintinų žalų nėra daug.
Kirpėjai nebijo klientų pretenzijų
Anot L. Karkliauskaitės, nėra statistikos apie kitų profesijų specialistus, savanoriškai draudžiančius savo profesinę veiklą. Pavyzdžiui, kirpėjai gali apdrausti tik savo bendrąją civilinę atsakomybę dėl vykdomos veiklos, tačiau ne profesinę civilinę atsakomybę. Tačiau šios profesijos atstovai, kaip ir manikiūro ar pedikiūro specialistai, retai kada pagalvoja apie savo atsakomybę klientui, nors rizikuoja užkrėsti klientus ne tik parazitais, bet ir kraujo užkrėtimą sukeliančiomis bakterijomis, kai nesteriliais instrumentais sužeidžia odą. Taigi gali būti apkaltinti rimtu pakenkimu sveikatai.
„Apsidraudus bendrąja civiline atsakomybe kirpėjas apsaugomas nuo žalos tokiu pat atveju kaip paslaugų teikimo metu sužalotas klientas, be to, jeigu bus užlieti kaimynai dėl palikto bėgančio vandens čiaupo. Tačiau jis nėra draudžiamas nuo profesinių klaidų, nes tokiu atveju draudimo bendrovei tektų atlyginti tokias žalas kaip klientui nepatikęs kirpimas ar nudažytų plaukų spalva. Savanoriškai pageidauja draustis buhalteriai, statybų techniniai prižiūrėtojai, tačiau ne visos Lietuvos draudimo bendrovės teikia tokias paslaugas“, - pabrėžė draudimo brokerė.
Jolita Žvirblytė
