Lietuvos muzikos ir meno mokyklų išsaugojimą ginantis judėjimas įgauna platesnį mastą - net kelių šimtų dalyvių laukiama antradienį Seime rengiamoje konferencijoje "Muzikos ir meno mokyklų vieta Lietuvos švietimo įstaigų sistemoje".
Viena iš konferencijos iniciatorių Seimo narė Asta Baukutė renginio išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje priminė, kad pirmąjį oficialų kreipimąsi į valdžios įstaigas dėl vieningos muzikos ugdymo sistemos išsaugojimo Lietuvoje pernai paskelbė Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių tėvai. Šįmet kreipimąsi į aukščiausius valdžios pareigūnus paskelbė garsūs meno žmonės, pedagogai, muzikos atlikėjai ir kūrėjai.
Jų teigimu, pagal pristatomą Neformalaus ugdymo koncepcijos projektą, Lietuvoje kyla didžiulė grėsmė neformaliajam ugdymui būti išskirstytam į būrelius ar klubus, prarandant kryptingą nuoseklų papildomą ugdymą ir per dešimtmečius susiformavusį unikalų muzikos ir dailės mokyklų tinklą. Be to, minėtas projektas nėra išdiskutuotas su tėvais, pedagogais, akademine bendruomene, profesūra.
"Visi žinome didžiulę muzikos mokyklos naudą kultūringo, kūrybingo žmogaus ugdymui. Šis pagrindas kurtas per daugiau kaip 40 metų, jį išdraskyti yra labai paprasta, bet atstatyti bus neįmanoma. (...) Muzikos ir meno mokyklų steigėjos ir likviduotojos yra savivaldybės, ir nors švietimo ir mokslo ministras garantuoja, kad mokyklos išliks, bet pinigus skirsto savivaldybės, tačiau ne vienai iš jų vaikų ugdymas ir švietimas nėra prioritetas. Naikinimas yra labai paprastas: mažinami pedagogams atlyginimai, mažinamas pamokų valandų skaičius - taupant vietoje 2 valandų per savaitę mažinama iki pusvalandžio. O jeigu dar būtų parduodami mokyklų pastatai?..." - vardijo A. Baukutė.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos istorijos katedros vedėja docentė dr. Judita Žukienė teigia, kad dabartinis muzikos ir meno mokyklų tinklas Lietuvoje yra unikalus ir dešimtmečių patikrintas. "Vakaruose tokios sistemos tikrai stinga, nors tokios šalys, kaip Vokietija ir kitos, nori kurti kažką panašaus į kultūringą vaikų laisvalaikį, išsilavinimą. Žinome pavyzdžių, kai mūsų sistemoje užaugę pedagogai vyksta į užsienį ir labai sėkmingai steigia ten, ne tik Europoje, mokyklas. Mūsų muzikos mokyklos tikrai yra vertybė", - neabejojo docentė.
Pasak jos, dabartinėje sistemoje reikia akcentuoti ne tik vaikų užimtumą, bet kokybišką užimtumą ir socialinės atskirties problemą. "Niekam ne paslaptis, kad užsienyje profesionalus kvalifikuotas muzikos mokymas yra labai brangus. Jei dabar Lietuvoje kaimo vaikas mokosi muzikos, stengiasi išvykti į kokį tarptautinį konkursą, tuomet tai taps neįmanoma. Muzikos mokysis tiktai tikrai pasiturinčių šeimų vaikai. Be to, dabar galiojanti sistema - muzikos mokyklos, menų gimnazijos, konservatorijos ir Muzikos ir teatro akademija - jeigu tik pažeisime kurią nors iš šių grandžių, nukentės absoliučiai visa sistema", - teigė J. Žukienė.
"Mano vaikas mokosi muzikos mokykloje, norėčiau, kad mokytųsi ir mano anūkai. Kaip dėstytoja matau daug jaunimo, kurie tikisi būti muzikos mokyklų pedagogais. Tai didžiulė investicija į būsimus mokytojus - masė žmonių puikiai veikiančioje sistemoje, kurios pridėtinė vertė nematoma plika akimi. Tai kultūros sluoksnis, kurį sugriovus, neįsivaizduoju mūsų šalies", - sakė dėstytoja.
Lietuvos chorų sąjungos prezidentas, choro "Ąžuoliukas" vadovas Vytautas Miškinis skeptiškai vertina lietuvių mentaliteto išraišką. "Kodėl vyksta tokie permainų vėjai? Nes mes, tapę Europos Sąjungos nariais, priversti priimti Europos normatyvus ir standartus. Deja, ar Lietuvai baisiai įdomi kažkokios svetimos kultūros invazija į mūsų istorinį, meninį ir apskritai kultūrinį palikimą? Kryptis vienpusė - tai, kas Europai svarbu, turime priimti, o tai, ką mes sukūrėme unikalaus, netinka todėl, kad Europos centrinėse valstybėse tai neegzistuoja.
Standartų perkainavimas ir vienpusė kryptis visų šitų modulių, modelių ir apskritai mentaliteto yra ydinga. Antra vertus, yra paranojiška mentaliteto išraiška dabartinės kartos - kad visi traktuoja, jog sovietinis palikimas yra ydingas. (...) Bet Dainų šventės gimė 1924 metais kaip nacionalinės saviraiškos modelis, o tik sovietmečiu tapo dideliu ginklu formuojant masių sąmonę ir psichiką. (...) Aišku, unikalus muzikos mokyklų tinklas kainuoja valstybei, bet užsienyje gailimasi, kad jo nesukūrė, o pervedė į mecenatų ar privačių struktūrų rankas. Mes žinome, kad menas yra brangus, bet šiuo metu pačios progresyviausios valstybės - Singapūras, Kinija, Japonija - investuoja į menus, kad vaikas būtų kūrybingas nuo pat mažumės", - kalbėjo V. Miškinis.
Kalbėtojų teigimu, Lietuvoje įstatymai švietimo srityje gimsta "iš viršaus", neatsižvelgiant į vartotojų interesus ir poreikius, o tarp minėtos Neformalaus ugdymo koncepcijos rengėjų nesą nė vieno vartotojo.
Kalbėdamas apie koncepcijos autorių akcentuojamą nusikalstamumo prevenciją, V. Miškinis pateikė paradoksalių skaičių. "Yra Lietuvoje judėjimas "Mes - Lietuvos vaikai", skirtas vaikų dainų šventėms Klaipėdoje, į kurias suvažiuoja apie 5 tūkstančius vaikų iš visos Lietuvos. Tai tos visos šventės sąmata yra lygi šešių nusikaltėlių išlaikymui įkalinimo įstaigose. Vadinasi, paleidžiam tuos penkis tūkstančius į gatves, o šešis maitinam kalėjime?", - stebėjosi V. Miškinis.
Konferencijos Seime dalyvius sveikins švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, pranešimus skaitys profesorius Saulius Sondeckis, kiti žinomi šalies meno žmonės, meninio ugdymo specialistai.
