Žinome, jog mėsa yra svarbus mūsų raciono elementas, nes ji greitai pasisavinama ir žmogaus organizmas pajunta sotumo jausmą. Daugelis žmonių, kurie dirba fizinį darbą, neįsivaizduoja, kad pietums ar vakarienei galima valgyti kažką kita nei mėsa. „Aš kasdien valgau mėsą, nes kiekvieną dieną dirbu sunkų fizinį darbą, tad mėsa man yra būtinybė, o visokiom salotom ir daržovėm sotus nebūsi,“ – aiškina statybininkas Antanas. Tačiau artimiausiu metu mums visiems gali tekti atsisakyti arba mažinti suvartojamos mėsos kiekius.
Nori stabdyti klimato kaitą – nevalgyk mėsos
2012 metais apie 70 milijardų pasaulio galvijų buvo auginami mėsai. Liepos mėnesį pasirodžiusiame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ remiantis paskelbtomis tyrimo išvadomis teigiama, jog gyvulininkystė yra viena pagrindinių sričių, kuri spartina klimato kaitą. Dėl jos prastėja oro kokybė, teršiami vandentiekiai ir tai vienintelis sektorius, kuriam reikia tiek daug žemės ploto. Tiesa, kokią indėlio dalį gyvulininkystė įdeda į klimato kaitą iki šiol nesutariama – skaičiai svyruoja nuo 18 iki 51 proc. Tačiau mokslininkai įspėja, kad auginant gyvulius į aplinką patenka žymiai didesnis kiekis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis nei kartu sudėjus viso pasaulio mašinų, laivų, traukinių ir lėktuvų išmetimus.
Visi žinome, kad stabdyti klimato kaitą privalome kiekvienas individualiai – važiuoti į darbą galime dviračiu arba eiti pėsčiomis, naudoti energiją taupančius elektros prietaisus, taupyti vandens išteklius, pirkti mūsų šalyje užaugintą maistą ir panašiai. Tačiau mokslininkai kraipo galvas ir teigia, kad žymiai efektyvesnis būdas mažinti ŠESD kiekį atmosferoje – atsisakyti mėsos ar valgyti jos kiek įmanoma mažiau. Jų teigimu, jei mūsų tėvai turėjo galimybę nieko nedaryti, mes tokio pasirinkimo nebeturime ir viskas dabar mūsų rankose.
Lietuvos žemės ūkio tikslai
2013 metais Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtoje Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijoje pateikiami duomenys, jog 2010 metais Žemės ūkio sektoriaus išmestų ŠESD kiekis sudarė 21,4 proc., lyginant su 1990 metais jis dvigubai mažesnis. Manoma, kad tokį ženklų kritimą lėmė gyvulių mažėjimas. Pagal Lietuvai nustatytus tikslus iki 2020 metų, ŠESD išmetimų kiekio augimas žemės ūkio sektoriuje negali būti didesnis nei 2 proc. per metus, lyginant su 2010 metų duomenimis. Pagrindiniai ŠESD išmetimų šaltiniai Lietuvos žemės ūkio sektoriuje yra azoto suboksidas, kuris išsiskiria iš žemės ūkiui naudojamos dirvos, metano dujos, išsiskiriančios galvijų ir paukščių žarnose fermentacijos metu, o taip pat metano ir azoto suboksido dujos, kurios išsiskiria tvarkant mėšlą.
Strategijoje numatytos įvairios priemonės ŠESD kiekio mažinimui šiame sektoriuje. Mėšlo tvarkymo sistemų pakeitimas kitomis, biodujų įrenginių diegimas, ganiavos laiko keitimas, vienos rūšies gyvulių keitimas kita, ekologinės ir aplinką tausojančios žemdirbystės plėtra ir panašiai. Nors tam tikri pokyčiai bus vykdomi valstybiniu lygmeniu, jie turi vykti ir mūsų galvose. Tad rinkdamiesi ką valgyti pietums ar vakarienei, visada pagalvokime kiek vienas ar kitas produktas prisidėjo prie klimato kaitos. Galbūt mums nebūtina kasdien valgyti mėsos ir ją galime pakeisti kitais produktais?
