Statistikos departamento 2025 metų antro ketvirčio duomenimis, vidutinis mokytojo atlyginimas Lietuvoje buvo 792,6 eurai „į rankas“. Tuo tarpu vidutinis atlyginimas šalyje tuo pačiu laikotarpiu, SD duomenimis, siekė 553,8 eurų atskaičius mokesčius. Tad vidutiniškai mokytojai uždirba 243 eurais daugiau nei vidutinis šalies atlyginimas.
Lyginant pagal profesijas, SD 2010 metų duomenimis, vadovai uždirbo 971 eurą, teisės aktų leidėjai, vyresnieji valstybės tarnautojai, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kiti vadovai – 1066, administravimo ir komercijos vadovai -1051, gamybos ir specializuotų paslaugų srities vadovai – 977, viešbučių ir restoranų, mažmeninės prekybos ir kitų paslaugų srities vadovai – 643, mokslų ir inžinerijos specialistai – 732, sveikatos specialistai 708, verslo ir administravimo specialistai – 708, informacinių technologijų ir ryšių sistemų specialistai – 853, teisės, socialinės ir kultūros sričių specialistai – 642, paslaugų sektoriaus darbuotojai ir pardavėjai -361, apsaugos darbuotojai – 481 eurą, elektromechaninių ir elektroninių įrenginių mechanikai – 533, apsaugos darbuotojai – 481, jaunesnieji mokslo ir inžinerijos specialistai – 702 eurus. Mokymo specialistai, tarp kurių yra ir mokymai, uždirbo 765 eurus.
Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė nurodė, kad Statistikos departamento informacija neatspindi tikrosios padėties:
„Statistikos departamentas yra absoliuti nesąmonė. Ten yra suplakami visų švietimo darbuotojų atlyginimai, kai tuo tarpu direktoriai gauna iki 2-3 tūkst. eurų, o mokytojai gauna 200 eurų. Paimkite bet kurios mokyklos vidutinį atlyginimą, žiūrėkite tik į mokytojų atlyginimą, tada jūs turėsite tą vidurkį“, – teigė mokytoja.
Atlyginimai mokyklose skiriasi
Nors Statistiko departamentas pateikia atskirai mokytojų ir vadovų atlyginimus, palyginome ir kai kurių Lietuvos mokyklų mokytojų atlyginimus.
Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinėje mokykloje mokytojas 2014 metais uždirbo 2231 litą neatskaičius mokesčių – tad į „į rankas“ uždirbo 1695 litus (491 eurą).
Prienų „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje mokytojas 2014 metais uždirbo 481 eurą neatskaičius mokesčių arba 383 eurus „į rankas“.
Mažeikių Kalnėnų pagrindinėje mokykloje mokytojas 2015 metais uždirbo 675 eurų „į rankas“ (įskaitant ir vyresniuosius mokytojus ir mokytojus metodininkus)
Vilniaus Žvėryno gimnazijoje mokytojas 2014 metais vidutiniškai uždirbo 895 eurus neatskaičius mokesčių – arba 682 eurus „į rankas“.
Šiaulių Juventos progimnazijoje mokytojas 2015 metais I ketv. vidutiniškai uždirbo 593 eurus į rankas.
Mokytojai – vergai
R. Jasmontienė pažymi, kad mokytojų padėtis yra nepavydėtina:
„Daugybė mokytojų laksto per kelias mokyklas visiškai ne dėl savo kaltės, nes yra absoliučiai mažėjantys krūviai. Lietuvoje žmonių mažėja, o į tą situaciją Lietuvoje niekas nekreipia dėmesio. Yra sustūminėjamos klasės, mokytojai verčiami dirbti po 30 žmonių klasėje, tempti dvigubą krūvį, o jokių pagalbininkų, jokių mokytojų padėjėjų – nieko pas mus Lietuvoje nėra. Čia yra problema, susidedanti iš daugybės problemų, o apie mokytojų atlyginimų vidurkį net nėra ko šnekėti.
Niekas nesakys mušdamasi į krūtinę, sakydami, aš esu vargšas, nes žmonės irgi turi savigarbą, bet situacija yra labai liūdna. Ta profesija nėra įvertinta taip, kaip ji turėtų būti įvertinta“, – teigė ji.
Pašnekovė taip pat pastebi, kad mokytojo atlyginimas nėra adekvatus įdedamam įtemptam darbui, o kur dar papildomi darbai, už kuriuos papildomai mokytojams niekas nemoka:
„Tie atlyginimai tikrai yra labai nedideli, nes pagal darbo apimtis, darbo sudėtingumą ir darbo įtampą, kad ir gauna 600-700 eurų, tai yra visiškai neadekvatus atlyginimas. Mokytojai užkraunami popieriais, yra papildomų darbų mokytojams užkrauta, už kuriuos niekas nemoka. Mokytojai yra kaip vergai – kiek jiems krauna, tiek jie veža“, -sakė R. Jasmontienė.
Nedideli atlyginimai dėl mažėjančių mokinių
Švietimo ir mokslo minsitrė Audronė Pitrėnienė sako, kad mokytojų padėtis nėra bloga, o Statistikos departamento duomenys atspindi realybę:
„Visais duomenimims reikia tikėti. Mokytojo atlyginimo skaičiavimas yra specifinis, tai yra pamokomis, valandomis skaičiuojami pinigai, tai jeigu mažėjant mokinių skaičių, traukiasi mokyklų ir klasių skaičių, o mokytojų skaičius nemažėja, gaunasi tai, kad jie neturi pamokų. Skambinausi į savivaldybę vieną kitą – jeigu 25 pamokas mokytojas turi, tai yra 850 eurų į rankas“, – kalbėjo A. Pitrėnienė.
Ji pažymi, kad švietimo sistemoje problema yra ta, kad mokinių skaičius mažėja, tad mokytojams mažėja ir pamokų krūvis, kartu ir atlyginimai. Tad ministrė šiai problemai spręsti siūlo tvarkant visą tinklą:
„Jeigu mokiniams mažėjant nesutvarkysime tinkle, tada atlyginimams pinigų neturėsime. Klasėje turi būti klasėje atitinkamas mokinių skaičius. Mūsų vienam mokiniui šiandien gali tekti ir 5,1 vaikas, maksimaliai – 15 mokinių, išvedant vidurkį (priklauso nuo mokyklų tipų). Aišku, populiarios mokyklos, didžiųjų miestų mokyklos, turi ir perpildytų klasių, kur galbūt yra ir 32 mokiniai, tačiau didžiosios masės mokyklų, esančių regionuose, švietimo situacija kitokia“,– teigė ministrė.
A. Pitrėnienė sakė, kad mokytojų atleisti nenorima, orientuojamasi į senjorų išleidimą į pensiją:
„Taip senjorų turėtos pamokėlės atsilaisvintų. Taip pat mokyklų vadovams atėmėme penkias pamokas – kur mes ką galime daryti, atrodo tikrai stengiamės ir darome, bet aš ne stebuklų darytoja“, – kalbėjo ministrė.
Europos švietimo informacijos tinklo „Eurydice“ 2014-2015 metų ataskaitoje dėl Europos mokytojų ir mokyklų vadovų atlyginimų teigiama, kad blogiausia situacija mokytojų atlyginimų klausimu iš Europos Sąjungos yra Lietuvoje.
Pirmus metus dirbančių metinis 1 – 4 klasių mokytojų atlyginimas, palyginti su BVP tenkančiu vienam gyventojui, sudaro 32 proc. Mus lenkia net Rumunija, kur šis rodiklis lygus 41 proc., o geriausia situacija yra Vokietijoje (129 proc.) ir Portugalijoje (139 proc.).
