Ketinimai grąžinti privalomą karinę tarnybą paskatino diskusijas, ar vertėtų įvesti privalomas karinio parengimo pamokas Lietuvos mokyklose. Moksleivių nuomonės apklausa rodo, kad 58 proc. 9–12 klasių bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų jaunuolių pritaria arba greičiau pritaria, kad mokykloje tokių pamokų reikia, 34 proc. mano priešingai. Tokią mokinių poziciją rodo atliekant Pilietinės galios indekso tyrimą 2014 m. pabaigoje vykdyta apklausa. „Tiek berniukai, tiek mergaitės privalomų karinio parengimo pamokų reikalingumą mokykloje vertina vienodai. Reikšmingų nuomonių skirtumų nėra nei pagal klasę ar amžių, tačiau tokias pamokas palankiau vertina jaunuoliai iš kaimo vietovių nei didmiesčių, – apklausos rezultatus komentuoja Pilietinės visuomenės instituto direktorė dr. Ieva Petronytė. – Šie duomenys leidžia manyti, jog didžioji dalis mokinių jaučia poreikį įgyti daugiau žinių ir gebėjimų, kaip pasiruošti ir elgtis karinių konfliktų ar kitų ekstremalių situacijų metu. Kaip šį poreikį mokyklose patenkinti, reikėtų gerai, visapusiškai apsvarstyti ir išdiskutuoti.“
Nors mokiniai nesibaido privalomų karinio parengimo pamokų, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Antanas Mikalauskas vietoj jų siūlo numatyti pasirenkamąsias pamokas arba integruoti karinį ugdymą į kitus mokomuosius dalykus. „Privalomos karinio parengimo pamokos mokykloje nėra būtinos. Mokinių mokymosi krūvis ir taip yra pakankamai didelis, mokymosi medžiaga plati, – sako A. Mikalauskas. – Vertėtų apsvarstyti galimybę mokyti karinio parengimo kaip pasirenkamojo dalyko arba suteikti žinių žmogaus arba civilinės saugos, kūno kultūros pamokose.“ Anot A. Mikalausko, patvirtinus privalomas karinio parengimo pamokas, gali pritrūkti kompetentingų specialistų joms vesti. Be to, tokios pamokos asocijuotųsi su itin grėsminga padėtimi, todėl ne tik mokiniai, bet ir jų artimieji gali pradėti nerimauti ar net neadekvačiai elgtis.
Lietuvos moksleivių sąjungos prezidento teigimu, pamokose, į kurias būtų integruotas karinis ugdymas, mokiniai turėtų būti supažindinti, kaip elgtis (likti mokyklos pastate ar keliauti namo) jei šalyje būtų paskelbta karinė padėtis, kaip suteikti pirmąją pagalbą, pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu. Taip pat itin svarbu lavinti mokinių kritinį mąstymą, padėti atpažinti dezinformaciją, propagandą.
Idėjai įvesti privalomas karinio parengimo pamokas nepritaria ir Vilniaus Radvilų gimnazijos istorijos mokytojas, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas Mindaugas Nefas. Jis įsitikinęs, kad reikia ne mokyti jaunimą kovoti ginklais, bet ugdyti jo pilietinę valią, daugiau kalbėti apie valstybės saugumą, kariuomenę ir jos funkcijas, piliečių vaidmenis pilietinio ugdymo, istorijos, literatūros ir kitų dalykų pamokose.
„Valstybinį saugumą būtina stiprinti, bet ne tokiais primityviais būdais kaip privalomo karinio parengimo pamokos. Jos vyko sovietiniais laikais, dabar daug kas pasikeitę ir jas grąžinti netikslinga, – teigia M. Nefas. – Daug svarbiau, kaip rodo ir įtempta situacija Ukrainoje, ugdyti pilietinę valią priešintis. Žmonės turi būti stiprūs kaip piliečiai, kad gintų savo teritoriją, demokratiją, laisvą gyvenimą.“
Anot Vilniaus Radvilų gimnazijos istorijos mokytojo, šiuo metu mokykloje skiriamas per mažas dėmesys kariniams klausimams. Ne tik mokiniai, bet ir suaugusieji, nesuvokia, kas yra kariuomenė, vadina ją armija, sieja su išnaudojimu, pažeminimais, nerealiais fiziniais krūviais ir pan. Toks kariuomenės įvaizdis – sovietinių laikų palikimas. Būtina griauti neigiamus mitus, aiškinti, kad tarnyba joje yra garbinga, ir jaunuoliai laisva valia ją rinktųsi. Jaunuoliai susipažinti su karyba gali dalyvaudami neformaliajame ugdyme, stodami į jaunųjų šaulių gretas ir šis kelias, M. Nefo teigimu, yra gerokai modernesnis ir demokratiškesnis.
Kaip pastebi M. Nefas, mokiniai domisi Lietuvos ir pasaulio aktualijomis, įskaitant karinius konfliktus, tačiau neretai mokytojai privengia apie tai diskutuoti.
Remiantis 2014 m. Pilietinės galios indekso tyrimo rezultatais, 73 proc. mokinių domisi naujienomis, susijusiomis su Rusijos ir Ukrainos konfliktu, o jei kiltų karas, kiek daugiau nei pusė jų ketina eiti ginti Lietuvos valstybės. Pilietinės galios indekso tyrimas atliktas įgyvendinant Europos socialinio fondo remiamą projektą „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“, kurį vykdo Pilietinės visuomenės institutas kartu su Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centru, Ateitininkų federacija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija ir kitais partneriais. Lietuvos moksleivių apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
