Ministrų Kabinete niekaip nepavyksta sutarti dėl „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros atskyrimo modelio, tačiau, pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, linkstama pritarti jo vadovaujamos ministerijos pozicijai, kuria geležinkelių infrastruktūros valdymas būtų perduodamas įsteigtai naujai antrinei bendrovės įmonei.
„Viena vertus, yra radikalūs laisvosios rinkos šalininkai, kurie sako, kad reikia atskirti ir įsteigti atskirą valstybinę instituciją, kita vertus, sakoma, kad viskas yra gerai, kad nieko nereikia daryti. Mes manome, kad šiuo metu esantis modelis neatitinka Europos Sąjungos direktyvų“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė E. Masiulis.
Susisiekimo ministras taip pat pažymėjo, jog ministerijos siūlomas modelis užkerta kelią bet kokiai privatizacijai.
„Noriu išsklaidyti bet kokias pasirodžiusias interpretacijas dėl privatizavimo. Jeigu mes būtume nusprendę steigti atskirą infrastruktūros įmonę nuo „Lietuvos geležinkelių“, tai tuo atveju leistų eiti toliau privatizavimo link. Pagal mūsų siūlomą struktūrą apie privatizavimą net kalbėti negalima“, – pabrėžė E. Masiulis.
Galutinai apsispręsti dėl pertvarkos modelio ketinama kitą savaitę.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, šios reformos įgyvendinimas yra žingsnis „Lietuvos geležinkelių“ privatizavimo link, tad Susisiekimo ministerijos parengta pozicija yra iš esmės klaidinanti.
„Reformos yra gerai, jeigu jos yra geros. Reformos yra gerai, jeigu jos atneša naudą ir ekonomikai, ir mūsų kiekvienam piliečiui. Tokia reforma nėra privaloma pagal ES direktyvas ir tame aš matau, didesne dalimi, šio sektoriaus paruošimą privatizavimui, todėl šios pertvarkos nepalaikysiu“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius nebuvo linkęs sutikti su šalies vadovės nuostata, jog įgyvendinus šią reformą būtų pradėtas bendrovės privatizavimo procesas, kadangi, pasak Premjero, palikus galioti dabartinį įstatymą, parengtą 2004 m., ir siekiant jį įgyvendinti tik tuo atveju kiltų reali privatizavimo galimybė.
„Ko mes siekiame, tai pamatyti, parodyti ir suvokti skaidriau visą „Lietuvos geležinkelių“ vidaus finansų judėjimą: kiek kainuoja „Lietuvos geležinkeliams“ išlaikyti infrastruktūrą, kiek kainuoja keleivių pervežimas, kiek kainuoja krovinių pervežimas. Tai yra, kad būtų aiškiai matoma visa vidaus finansinė apyvarta ir kad galėtume vėliau vertinti „Lietuvos geležinkelius“, kaip jiems padėti atlaikyti ir konkurencinius iššūkius, ir kaip jiems padėti teikti geresnes paslaugas visiems Lietuvos vartotojams“, – aiškino A. Kubilius.
Vyriausybėje jau buvo iš esmės pritarta siūlymui atskirti geležinkelių infrastruktūrą ir perduoti ją valdyti antrinei „Lietuvos geležinkelių“ įmonei, kuriai būtų perduota valdyti patikėjimo teise infrastruktūra, taip įgyvendinant integruotą geležinkelių valdymą, primena ELTA.
Pagal įstatymo projektą, siūloma Lietuvos geležinkelių inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos perduoti infrastruktūros įkainių nustatymo ir pajėgumų paskirstymo funkcijas, o Konkurencijos tarybai siūloma perduoti rinkos priežiūros funkcijas.
Tikimasi, kad atskyrus infrastruktūrą „Lietuvos geležinkeliai“ suneš daugiau dividendų į biudžetą, o iš to bus skiriama lėšų infrastruktūros įmonei.
Prezidentės patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Nerijus Udrėnas jau buvo pažymėjęs, kad „Lietuvos geležinkelių“ į atskiras bendroves skaidyti nereikėtų, o pelno ir nuostolių ataskaitos turėtų būti skelbiamos atskirai, tačiau patarėjas užtikrino, jog tai jokiu būdu nereiškia „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės privatizavimo.
Tuo tarpu Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius teigia, jog Vyriausybės užmojai atskirti „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūrą, krovinių ir keleivių vežimą yra tiesiausias žingsnis įmonės privatizavimo link, o Europos Sąjungos direktyva esą suteikia galimybę šalims pasirinkti geležinkelių valdymo modelį ir nereikalauja steigti atskiros infrastruktūros įmonės, o tik atskirti apskaitą.
