„Turi reikalų su bankais Lietuvoje – plačiau atverk piniginę.“ Taip praėjusią savaitę išplatintame kreipimesi teigia Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba.
Pasak jos atstovų, už elementarias banko paslaugas – banko kortelių aptarnavimą, vietinius ir tarptautinius mokėjimus – bankų klientai Lietuvoje sumoka daug daugiau nei kitose Europos valstybėse. Taryba taip pat išreiškė susirūpinimą vyriausybės planais riboti atsiskaitymą grynaisiais ir taip faktiškai didinti bankų pajamas.
Nėra rinkos
„Lietuvoje nėra tiek bankų, kad galima būtų kalbėti apie normalią rinką. Mokesčiai bankuose pasidarė panašūs, VILIBOR vieningai ima kilti į viršų, tokie kartelio simptomai akivaizdūs ir čia norisi aiškumo“, – „Ekonomika.lt“ aiškino prie iniciatyvos prisijungusios Lietuvos bankų klientų asociacijos (LBKA) vadovas Rūtenis Paukštė.
Pasak jo, bankai per krizę susidūrė su finansinėmis problemomis, todėl ėmė galvoti, kaip padidinti smukusias pajamas.
„Pastebėjome, kad nuo 2008-ųjų bankai vos ne sutartinai ėmė kelti mokesčius“, – patikslino R. Paukštė.
Nesulaukė bankų malonės
Jis piktinosi ir nutrūkusia bankų bei jų klientų partneryste, kai sunkmečiu į finansines problemas įklimpę lietuviai nesulaukė bankų malonės.
„Jei ateinate į kavinę, žinote, kad kaip klientas iš administracijos ir personalo sulauksite dėmesio, nes atnešate jiems pelną, – kalbėjo LBKA vadovas. – Lygiai taip ir banke, jei turite su jais santykių, jie iš tavęs gauna pelną ir turi kreipti dėmesį. Bet per krizę pasirodė, kad bankai šią partnerystę nelabai vertina, žiūri tik į finansinę pusę.“
R. Paukštės įsitikinimu, tai parodė, kad socialinė atsakomybė bankams nėra svarbi.
„Mūsų asociacijos tikslas nėra ieškoti priešų bankuose, mes siekiame paskatinti juos būti labiau socialiai atsakingus už šalies ir jos gyventojų gerovę“, – aiškino pašnekovas. R. Paukštė pabrėžė, kad į skolų liūną įklimpusių tautiečių problema vis dar lieka opi, nes bankai nesiryžo aktyviau bendradarbiauti su skolininkais.
„Mus pasiekė informacija apie žmones, kurie stipriai prasiskolinę dėl laidavimo, neišmokėtų paskolų, – kalbėjo R. Paukštė. – Nors statistika šiek tiek gražėja, iš esmės mūsų padėtis labai sudėtinga. Didelė dalis skolininkų negali išsimokėti, visa tai stabdo mūsų ūkį.“
Informacija – neobjektyvi
Lietuvoje veikiančių bankų poziciją ginančios Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas kreipimesi apibūdintą informaciją ir R. Paukštės pastabas pavadino neobjektyviomis.
„Aiškiai matyti nekonstruktyvus požiūris ir nenoras įvertinti realią situaciją. Rimtai to vertinti negaliu. Nemanau, kad kreipimasis turi pagrindą“, – konstatavo S. Kropas.
Jo teigimu, palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje bankų įkainiai yra nepaprastai maži.
„Mes turime informaciją, kurią esame jiems peteikę. Tai Europos Komisijos nepriklausomų ekspertų tyrimas“, – tikino S. Kropas.
Bankų atstovas pripažino, kad tarptautiniai pervedimai Lietuvoje gana brangūs, tačiau taip yra dėl to, kad Lietuva nėra euro zonos narė, didesnę kainą lemia ir nedidelis tokių pervedimų kiekis.
„Bet vietinių mokėjimų kaina yra maža, turbūt niekas nerastų šalių Europos Sąjungoje, kurių bazinės paslaugos yra pigesnės “, – pabrėžė S. Kropas.
Su klientais dirbama
Jis nepripažino ir bankams skirtų kaltinimų dėl silpno bendradarbiavimo su klientais.
„Negalima sakyti, kad bankai nebendradarbiauja su klientais, – bankus gynė S. Kropas. – Žinoma, negaliu užtikrinti, kad nėra atskirų atvejų, kai pavargęs vadybininkas gerai neaptarnavo. Tokių dalykų nesukontroliuosi.“
Jis patikino, kad per krizę darbui su klientais, turinčiais skolų, bankai skyrė daug daugiau žmonių nei iki tol.
Kvepia naftalinu
Jam taip pat užkliuvo siūlymas daugiau naudotis grynaisiais pinigais, taip neleidžiant bankams iš to krautis pelną.
„Siūlymas daugiau naudotis grynaisiais man kvepia naftalinu, – ironizavo S. Kropas. – Pasaulyje šiandien vyrauja priešingos tendencijos. Taigi jie skatina žmones elgtis priešingai, nei daro visas pasaulis.“
Galimą bankų kartelį tirianti Konkurencijos taryba tyrimo nekomentuoja.
