Praėjusių metų gegužės 15 d. uostamiestyje pradėjo veikti atliekas ir biokurą deginanti bei šilumą ir elektrą gaminanti kogeneracinė „Fortum Klaipėda“ jėgainė. Šiukšles jėgainės darbuotojai patys atsiveža iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui priklausančio regioninio Dumpių sąvartyno. Čia samdyti darbuotojai rankomis išrūšiuoja atliekas – išrenka stiklą, plastiką, kartoną, metalą. Šios medžiagos išvežamos perdirbti, o kitos atliekos keliauja į „Fortum Klaipėda“ jėgainės krosnį. Klaipėdiečiai jau beveik metus būgštauja, kad jėgainėje palaikoma ne tokia aukšta deginimo temperatūra, kaip Suomijos gamyklose, o šiukšlės vežamos prastai išrūšiuotos, jose gali būti ir pavojingų medžiagų. Be to, Klaipėdos jėgainėje per metus galima sudeginti 260 tūkst. tonų atliekų, nors tiek jų uostamiesčio regione nesusikaupia. Planuojamos dar trys (dvi Vilniuje ir viena Kaune) jėgainės taip pat bus didelio pajėgumo. Iš kur gausime šiukšlių naujų jėgainių pajėgumams užtikrinti? Ar tikrai Lietuvai reikia dar trijų tokių jėgainių?
Protestuoja pagrįstai
Algis Strelčiūnas, Seimo narys, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys
Dviejų arba trijų atliekų deginimo gamyklų Lietuvai visiškai užtektų, todėl reikia užtikrinti minėtų ar panašių objektų, kuriuose energijai gauti kaip kuras bus naudojamos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, tinkamą integraciją į energetinius tinklus ir aprūpinimą komunalinėmis atliekomis. Šiuo metu galiojantys įstatymai leidžia bet kuriai bendrovei statyti objektus, kuriuose kaip kuras būtų naudojamos komunalinės atliekos. Bendruomenės, kurios gyvena netoli planuojamų statyti naujų atliekų deginimo gamyklų, pagrįstai susirūpinusios. Puikiai prisimename, kad sostinėje medicinines atliekas deginusi gamykla nesilaikė saugos reikalavimų: pavojingos sveikatai atliekos buvo deginamos be reikiamų filtrų, sumažinta degimo temperatūra, kontroliniai kompiuteriai buvo sugadinti taip, kad visuomet fiksuotų, jog taršos nėra. To nepaisydamas, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas net trejus metus deramai nereagavo į gyventojų bendruomenių protestus. Akivaizdu, kad verslininkams nerūpi taršos poveikis miesto aplinkai. Netolimoje ateityje visų didesnių Lietuvos miestų likimas gali būti panašus. Taigi, žmonės ne veltui nerimauja ir protestuoja prieš tokių jėgainių statybas.
Vyriausybė reguliuos
Valentinas Mazuronis, Seimo narys, aplinkos ministras
Atliekų deginimo gamyklų Lietuvoje neturėtų statyti vien tik privatus verslas, nes toks atliekų naikinimas nėra šalies ateitis. Manau, kad valstybė privalo turėti didesnį valdymą atliekų deginimo gamyklose – 51 proc. akcijų. Nemanau, kad deginimas turėtų būti atiduotas privačiam verslui. Suomijos kapitalo energetikos bendrovė „Fortum Heat Lietuva“ planuoja statyti atliekas deginančias elektrines Vilniuje ir Kaune, tačiau dar neaišku, ar jai bus suteikta tokia galimybė. Mes priėmėme Atliekų tvarkymo įstatymą, kuris visiškai pakeis situaciją. Atliekų deginimu galės užsiimti tik įmonės, kurioms bus suteiktas valstybinės reikšmės statusas. Be to, Vyriausybė, atsižvelgdama į tai, kiek yra tokių atliekų, kurios lieka po perdirbimo ir jas galima tik sudeginti, reguliuos būsimų jėgainių galingumą. Norėdamos deginti atliekas, valstybinės reikšmės statusą turės gauti ir tos įmonės, kurios jau turi tokias gamyklas. Viskas bus daroma teisininkams griežtai prižiūrint ir tai nereiškia, kad imsime ir uždrausime deginti atliekas. Tai galios projektuojamoms ir naujai statomoms deginimo gamykloms, bet, jei reikės, peržiūrėsime sąlygas, taisykles, kurias turės atitikti ir dabar jau veikiančios įmonės.
Parengė VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius
