Kipre problemos bent jau kol kas atrodo išspręstos, o ten indėlius laikę nerezidentai greičiausiai ieškos alternatyvų lėšoms nukreipti. Praėjusią savaitę buvo galima išgirsti rinkos dalyvius aktyviai svarstant, kad mūsų kaimyninės Latvijos bankai gali tapti patrauklia alternatyva nerezidentų indėliams ir į ją gali plūstelėti Kipre indėlius laikiusiųjų lėšos.
Latvija nuo seno traukia nerezidentų lėšas
Latvijoje nerezidentų indėlių dalis didžiausia tarp Baltijos valstybių ir siekia beveik 50 proc. visos bankuose laikomų indėlių sumos. Latvijoje susiklosčius palankiai situacijai nerezidentų (iš esmės Rusijos) lėšos keliavo į šalies finansų sistemą ne vienerius metus.
Tam įtaką turėjo Latvijoje nuo seno veikę privataus kapitalo bankai, kurie ir specializavosi darbui su NVS šalimis. Latvija tam tikra prasme yra palankesnė Rusijos rezidentams nei Kipras dėl geografinio artumo, rusų kalbos mokėjimo, bendros istorijos „nostalgijos“ ir mažesnių kainų. Tai Europos Sąjungos, o gal greit ir euro zonos, narė. Šiuo metu ji palankiai vertinama reitingų agentūrų, ekonomika sparčiai auga, o prielaidų finansiniam nestabilumui yra nedaug. Be to, nerezidentai Latvijoje laikantys apibrėžto dydžio sumą gauna ir leidimą gyventi, kas reiškia ir galimybę judėti visoje Europos Sąjungoje. Visos šios priežastys tik didina Latvijos patrauklumą Rytų investuotojų akyse.
Užsienio lėšos – papildomas rizikos šaltinis bankų sistemai
Latvija jau senokai gauna pylos dėl nerezidentų – daugiausia NVS šalių, ypač Rusijos – reikšmės bankų sistemai.
Pradėjus klibėti Kipro ekonominei situacijai dar praėjusiais metais Latvija sulaukė pastabų iš tarptautinių institucijų, tokių kaip Tarptautinis valiutos fondas ar Europos Komisija, dėl indėlių iš užsienio atėjimo. Buvo primenama, kad kai kurie šalies bankai jau buvo įtariami anksčiau dėl pinigų plovimo veiklos.
Auganti užsieniečių indėlių dalis siejama ne tik su abejonėmis dėl jų kilmės, tačiau ir su papildoma ekonomine rizika. Tokie indėliai daugiau svyruoja priklausomai nuo ekonominės situacijos ir jų staigus atsiraukimas gali pakirsti bankų sistemos veiklą bei pakenkti užsienio valiutos rezervams.
Po nesenų įvykių Kipre, Europos centrinis bankas dar kartą atkreipė Latvijos dėmesį, kad šiai ruošiantis tapti euro zonos nare 2014 metais reikėtų atidžiau stebėti ateinančių indėlių srautus.
Ateinančios lėšos bus vertinamos atsargiau
Kol kas Latvijos vyriausybė oficialiai neigia naujų iš Kipro ateinančių indėlių faktą. Srautų galėjo nesimatyti vien dėl to, kad Kipro bankai buvo uždaryti ir lėšų nebuvo galima pajudinti. Tačiau tai, kad keli Latvijos bankai turi padalinių Kipre leidžia manyti, kad pinigai vis dėlto pasieks šalies finansų sistemą jau netrukus.
Žinoma, tokios ateinančios lėšos bus prižiūrimos akyliau ir gali būti priimamos išrankiau. Tačiau mažai tikėtina, kad Latvija šių pinigų „išvengs“. Kokia nauda iš to ekonomikai? Viena vertus, indėliai yra visada bankų pageidaujamas finansavimo šaltinis.
Kita vertus, tai reiškia augančius įsipareigojimus užsieniui, tokios lėšos gali tapti didesnio finansinio nestabilumo šaltiniu. Per metus nerezidentų indėlių suma Latvijoje išaugo daugiau nei 2 mlrd. eurų – beveik dvigubai didesne suma palyginti su rezidentais.
Dalį indėlių gali pavilioti ir Lietuva
Iš Kipro bankų indėliai gali traukti ir į kitas šalis. Tai ir tradiciniai finansų centrai – Šveicarija ar Liuksemburgas, tačiau čia greičiausiai rinksis tik patys turtingiausi. Šiose šalyse paslaugos yra brangesnės, o ir atvedamos sumos turi būti didesnės. Smulkesniems posovietinių šalių verslininkams Latvija turėtų būti patrauklesnė, dalį tokių indėlių gali privilioti ir Lietuvos finansų sistema. Lietuvoje nerezidentų indėliai sudaro apie trečdalį visų bankuose laikomų indėlių, tačiau jei atmesime užsienio finansų institucijų indėlius, dalis susitraukia iki mažiau nei 10 proc.
Rūta Medaiskytė - Vyr. ekonomistė, AB bankas „Finasta“
