Kai vis daugiau moterų užima svarbias pozicijas verslo ir politikos pasaulyje, atrodo, kad nelygybė – jau praeitis. Tačiau, ar iš tiesų abiejų lyčių pripažinimas įvairiose srityse yra vienodas?
„Ne paslaptis, kad Lietuvoje, nepriklausomai nuo išsilavinimo, vadovauja vyrai, o dirba moterys“, - apie moterų ir vyrų vadovų padėtį visuomenėje kritiškai atsiliepė Lygių galimybių ir sanglaudos ekonomikos instituto direktorė Ona Gražina Rakauskaitė.
Profesorė priminė statistinius duomenis, kad Lietuvoje demografiškai yra daugiau moterų ir didesnė jų dalis turi aukštesnį išsilavinimą nei dauguma vyrų, bet darbe jos užima žemesnes pareigas.
„Moterys Lietuvoje mokosi visą gyvenimą, todėl jų ir išsilavinimo lygis nuolat kyla, jos labiau nei vyrai orientuotos ne į pinigus, o į profesiją“, - teigė pašnekovė. Bet, anot jos, Lietuvoje, kur pirštu nedursi, ypač privačiame versle, vadovauja vyrai.
„Skelbiamuose didžiausių įmonių vadovų šimtukuose moterų vadovių yra nuo dviejų iki aštuonių procentų. Stambiame versle pagal moterų vadovavimą mes beveik nesiskiriame nuo Europos, ten vidurkis taip pat yra žemas. Smulkiame ir vidutiniame versle Lietuvos rodikliai pagal Europos statistiką yra kone vieni geriausių - skaičiuojama, kad moterų vadovaujančiose pozicijose yra kiek daugiau nei 40 proc. Nežinau, kokiu būdu buvo surinkta tokia statistika, bet man atrodo, kad ji neatspindi realios situacijos. Realesni skaičiai būtų apie 10 proc. mažesni“, - tvirtino Lygių galimybių ir sanglaudos ekonomikos instituto vadovė.
Moterys vadovaudamos suvyriškėja
O. G. Rakauskaitė tikino, kad diskriminacija dėl lyties darbe vis dar labai aktuali problema. Profesorės teigimu, didžioji dalis atvejų, kai į darbą ateina tokios pačios kvalifikacijos moteris ir vyras, baigiasi pastarojo priėmimu į darbą.
„Mergina kada nors ištekės, pagimdys, o darbdavys neteks savo darbuotojo ir dar turės jai mokėti, laukti, kol ji sugrįš į darbą. Darbdaviui moteris - vieni nuostoliai. Todėl ji, palyginti su vyru, yra nekonkurencinga“, - pastebėjo profesorė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiams ryšiams Valdas Dambrava pritarė, kad moterims iš tiesų sunkiau prasimušti į aukščiausius postus, nes yra išankstinis požiūris, kad ji privalo būti visa galva aukštesnė už vyrą, norėdama užimti vadovaujančias pareigas. „Jeigu moteris bus panašios kompetencijos arba tik nežymiai aukštesnės, ko gero 95 proc. atvejų vadovo postas atiteks vyrui“, - neslėpė pašnekovas.
Tačiau skirtingai nei O. G. Rakauskaitė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistas pastebėjo, kad požiūris į vadoves moteris ir vadovus vyrus keičiasi į gerąją pusę.
„Naujausi duomenys rodo, kad moterys kaip paties aukščiausio lygio vadovės Lietuvoje uždirba 10 proc. daugiau nei vyrai. Jeigu moterys patenka labai aukštai, yra ne tik nediskriminuojamos, bet ir uždirba daugiau. Tik klausimas, kaip moterims ten patekti? Nes tokius postus užimančių moterų yra labai mažai“, - svarstė V. Dambrava.
„Moterims prasimušti į vadoves beveik neįmanoma, - įsitikusi O. G. Rakauskaitė. – Karjerą gali padaryti tik labai stiprios moterys, kurios turi neeilinių sugebėjimų. Tokios moterys turi veikti vyriškais metodais, būti agresyvios, labai kietos. Jos praranda savo moteriškas savybes, o tai nėra gerai. Moteris–monstras niekam nekelia simpatijos“, - sakė Lygių galimybių ir sanglaudos ekonomikos instituto direktorė.
Praranda apie penktadalį milijono
Anot V. Dambravos, nepaisant pasaulio Ekonomikos forumo Lietuvai skiriamų gana aukštų vietų kalbant apie lyčių lygybę, yra dar ką veikti. Viena iš išliekančių problemų, atlyginimų skirtumas.
„Pagal įvairius skaičiavimus, moterų ir vyrų atlyginimai Lietuvoje skiriasi 15-20 proc. Skaičiuojant prieškrizinėmis kainomis, moteris į kišenę vidutiniškai įsideda 400 litų mažiau nei vyras, o per metus susidaro maždaug 5000 litų. Jeigu moteris gyvena 12 metų ilgiau nei vyras ir dirba iki pensijos, gauname 200 tūkst. litų. Penktadalis milijono yra tas skirtumas, kurį moteris praranda dirbdama tokį patį darbą kaip vyras, bet gaudama mažesnį atlyginimą“, - dėstė V. Dambrava.
Nepaisant šios nuostabą keliančios statistikos, padėtis pasaulyje ne ką tesiskiria.
„Nėra pasaulyje tokios šalies, kur vyrai uždirbtų mažiau arba tiek pat kaip moterys. Netgi įvairių specialistų geriausia moterims gyventi pripažintoje Švedijoje (dar vadinamoje „moterų rojumi“) susiduriama su tokiomis pačiomis problemomis. Tiesa, ten skirtumas tarp moterims ir vyrams mokamų atlyginimų kiek mažesnis, bet vis tiek siekia apie 10 proc.“, - teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiams ryšiams.
Kvotos – radikalus sprendimas
Europoje, siekiant sulyginti moterų ir vyrų galimybes vadovų postuose, jau kuris laikas svarstomas kvotų klausimas. Pirmoji šalis įsivedusi sistemą, kai tam tikras skaičius kompanijos aukštų postų turi priklausyti moterims, buvo Norvegija. Ji tai padarė 2003 metais ir šiuo metu yra šalis rekordininkė pagal moterų skaičių verslo elite. Moterys čia užima iki 40 proc. didelių kompanijų vadovų postų. Panašios kvotos taikomos ir Prancūzijoje bei Ispanijoje, abi šalys tikisi iki 2015-2017 metų taip pat pasiekti 40 proc. kvotas moterims vadovėms.
Kalbinti pašnekovai sutiko, kad apie tokią kvotų sistemą pasaulyje diskutuojama jau seniai, tačiau abejojo, ar ji - tinkamiausias būdas spręsti problemą.
„Lietuvoje, Seime, šis klausimas buvo atmestas, nes daugeliui tai yra nepriimtina. Tačiau yra viena partija kurie jau seniai yra įvedę kvotas. Jeigu neklystu, ji turi taisyklę, kad trys iš dešimties partijos narių turi būti moterys“, - prisiminė V. Dambrava. Pašnekovas taip pat svarstė, kad, nors tokia sistema pasitelkiama norint greitu būdu spręsti problemą, ji yra kiek dirbtina ir nenatūrali.
Pasak jo, politikoje moterims įsitvirtinti paprasčiau, nes ateinant naujiems rinkimams, atsilaisvina ir daugiau kėdžių. O štai versle, ypač stambiajame, moterims užimti vadovaujančias pozicijas sunkiau, nes ten postai tradiciškai atitekę vyrams ir jų geranoriškai perleisti ar atiduoti niekas nėra nusiteikęs.
Lygių galimybių ir sanglaudos ekonomikos instituto direktorės O. G. Rakauskaitės teigimu, tokios kvotos pasaulyje yra įvedamos tik iš bėdos.
„Kai yra moterų diskriminacija darbo rinkoje ir nėra kitos išeities, įvedamos kvotos. Jeigu šalis yra aukšto lygio, demokratiška ir išsilavinusi, tokių kvotų jai neturėtų prireikti, bet jeigu šalis yra žemesnio išsivystymo lygio, gal tos kvotos ir tinka“, - svarstė pašnekovė. Ji pabrėžė, kad greitų sprendimų šioje situacijoje nematanti, o problema spręsti siūlė tik per švietimą.
„Turi augti visuomenės kultūra. Jaunimą iš tikrųjų domina lyčių lygybės problemos, sunkiau su vyresnių vyrų požiūriu, jie į moterį vadovę žiūri skeptiškai, su šypsena. O tai yra rimti dalykai, gal iš tikrųjų trūksta laidų, pokalbių apie šias lyčių problemas, mes netgi turime magistro kursą Mykolo Romerio universitete apie lyčių ekonomiką, tik niekaip nesusirenka grupė“, - dėstė profesorė O. G. Rakauskaitė.
Vadovavime turi derėti vyriškumas ir moteriškumas
Nors moters ir vyro vadovavimas skiriasi iš prigimties, anot psichoanalitiko Raimundo Milašiūno, labai daug priklauso ir nuo kitų kompanijos darbuotojų, nes bendravimas su kolektyvu yra dvipusis procesas.
„Tiek vadovas, tiek ir visas kolektyvas vienas kitam daro įtaką“, - atkreipė dėmesį psichoanalitikas.
Vis dėlto, pašnekovas išskyrė kelis esminius skirtumas, kuo moteris vadovo poste pranašesnė už vyrą, ir kuo vyras, kaip vadovas, gali pasigirti prieš moterį.
„Moteris, kaip vadovė, geba sprendimus perleisti per save. Ji naudojasi savo intuicija, sprendimus išjaučia, vyras vadovas savo sprendimus yra linkęs nukreipti į išorę, kitaip tariant išveikti, išmąstyti logiškai. Vyras vadovas kartais gali priimti greitesnius sprendimus, staigiau veikti krizinėse situacijose“, - pastebėjo R. Milašiūnas.
Jo teigimu, vyras gali būti geru verslininku, ten, kur reikia strateguoti, numatyti ateitį, o moteris gera vadove gali būti ten, kur reikia intuicijos.
„Jeigu moteris atsiduria vadovybėje, tai kompanijai tik geriau. Tada atsiranda daugiau intuicijos, pajautimo, sušvelnėja ir įmonės atmosfera. Jeigu darbe yra moterų, jos nuima tam tikrą įtampą. Jeigu taip atsitinka natūraliai, manau, kad moterys kompanijose yra didelis privalumas, tačiau jeigu tai yra daroma dirbtinai, vargu, ar nuo to bus geriau“, - svarstė pašnekovas, paklaustas, kaip vertinantis kvotų įvedimo praktiką kai kurioje Europos šalyse.
Psichoanalitikas taip pat pridūrė, kad geriausias variantas būtų toks, kad moterų ir vyrų skaičius kompanijose būtų apyligis, nes tai - gero mikroklimato egzistavimo pagrindas. Anot jo, apyligis vyrų ir moterų skaičius kolektyve iš vienos pusės atsveria loginę pusę, iš kitos – intuityvinę. Tokiu būdu agresijos, švelnumo ir tolerancijos procentas tampa maždaug apyligis. Tačiau pašnekovas įspėjo, kad derėtų nepamiršti ir to, kad ten, kur yra vyrai ir moterys, visuomet iškyla seksualinio bendravimo ar flirto tarp eilučių galimybė.
„Iš vienos pusės tai yra gerai, nes suteikia lengvumo ir paprastumo, bet iš kitos pusės tai kartais gali nuvesti į šoną nuo pagrindinių kompanijos tikslų ir tapti trikdžiu judėti į priekį“, - sakė psichoanalitikas.
R. Milašiūnas, remdamasis savo asmenine patirtimi, taip pat pabrėžė, kad vien vyriškame kolektyve būna dar daugiau intrigų negu tarp moterų. Jo teigimu, vyrai yra ne mažesni intrigantai negu moterys, jie būna ir agresyvesni, dar daugiau gali paskleisti ko nors negero. „Nesutikčiau ir su tuo posakiu, jeigu kolektyve vien moterys – tai vyks nuolatinis karas. Kartais netgi gali būti priešingai, ten kur vien moterys - daugiau tarpusavio supratimo, nes jos geba daug labiau pajausti kitą žmogų, suprasti vidinę patirtį, kartais tai sudaro žymiai geresnes sąlygas įmonei gerai funkcionuoti“, - tvirtino psichoanalitikas.
