Daugelis mano, jog parodžius visuomenei pavojus, kurie gresia mūsų planetai, tai besąlygiškai privers žmones imtis veiksmų. Tačiau psichologijos tyrimai teigia, jog tai visiškai neefektyvu ir atvirkščiai priverčia žmones pasijusti apatiškais ir demotyvuotais.
Sėkmės istorijos - geriausia paskata
Visi, kurie informuoja visuomenę, turėtų dažniau susimąstyti apie kitokį požiūrį į klimato kaitą. Reikėtų koncentruotis ne į neišsprendžiamas ir baisias problemas, bet kalbėti apie ateities perspektyvas, kurios padėtų švelninti ir stabdyti klimato kaitą. Kitaip tariant, reiktų žmonėms suteikti vilties. Londono zoologijos draugija, Smithsonian institutas bei Reichel Carson Aplinkos ir visuomenės centras vykdo projektą, kuris skirtas kurti viltį apie aplinkosaugines problemas. Projektas apima kelias disciplinas ir pateikia kūrybišką būdą, taip keisdamas požiūrį į aplinkosaugines problemas.
Pasak vienos iš pagrindinių projektų vykdytojų Dr. Elin Kelsey, žmonėms reikia žinoti, jog ekosistemos gali išgyventi. Jiems būtina parodyti, kad pastangos išsaugoti gyvūnų ir augalų rūšis yra sėkmingos, taip suteikiant vilties, jog mūsų planetą galima išgelbėti ir viskas priklauso nuo mūsų. Kaip paskatinti žmones veikti?
Atsakymas labai paprastas, užteks juos gąsdinti. Mūsų gyvenimuose ir taip vyrauja daug neigiamų emocijų ir temų, todėl vietoj to, kad dar kartą kartotume koks siaubas laukia mūsų planetos, geriau žmonėms suteikti vilties ir parodyti, jog mes esame atsakingi kaip pasisuks Žemės likimas.
„Common Cause for Nature“ organizacijos atlikti tyrimai rodo, jog sėkmingos aplinkosauginės kampanijos yra tos, kurios sukelia tokias teigiamas emocijas kaip meilė ir pagarba gamtai. Taip pat kampanijos, kurios kalba apie priežastis dėl ko vyksta neigiami pokyčiai ir tos, kurios kalba apie žmones, visuomenę, užuojautą bei gyvąją gamtą.
Keisti visuomenės požiūrį į aplinkosauginės problemas būtina jau nuo mažumės. Būtent jaunajai kartai reikia ugdyti meilę gamtai. Tyrimai tik patvirtina, jog vaikų susidomėjimas ir ryšys su gamta geriausiai vystosi, kai yra nuolatinis kontaktas su gyvąja gamta. Geriausias būdas savo atžalas pratinti mylėti visa, kas aplink mus – neformalus ir savarankiškas pažįstamos aplinkos tyrinėjimas.
Nors jaučiamas pozityvumo trūkumas kalbant apie klimato kaitą, tai nereiškia, jog žmonėms nebūtina žinoti apie atliekamus tyrimus ir ataskaitas, kuriose skelbiama klimato kaitos daroma žala mūsų planetai ir ateities kartoms. Visi turime teisę žinoti kas vyksta ir kodėl. Tačiau šalia to reikėtų pasakoti kas yra daroma klimato kaitos stabdymui ir kokios priemonės tam tinkamiausios. Panašu, kad atėjo laikas nustoti visus gąsdinti ir pradėti skatinti imtis veiksmų.
