Prieš dvejus metus Jungtinės Valstijos pateko į pačią giliausią finansinę krizę nuo 1930 metų. Ši krizė prasidėjo Volstrite, kur susikaupė didžiuliai nuostoliai, kurių mažai kas tikėjosi. Krizei pasiekus dugną, vos per pusmetį darbo neteko daugiau kaip 4 mln. žmonių. Vargu ar yra viena Main Street gatvė Amerikoje, kuri nebejaustų jos padarinių, „The Washington Post" rašo Sheila T. Bair, " Feral Deposit Insurance Corp" direktorių tarybos pirmininkė.
Net ir dabar, tebevykstant mūsų finansinės infrastruktūros ,,remonto" darbams ir stengiantis vėl išjudinti ekonomiką, mums reikia skubių veiksmų, kad užbėgtume už akių kitai finansinei krizei. Bijau, kad ji prasidės Vašingtone. Per pastaruosius septynerius metus bendroji valstybės skola padvigubėjo, ir dabar siekia beveik 14 trilijonų. Tai sudaro daugiau kaip po 100 tūkst. dolerių kiekvienam Amerikos namų ūkiui. Šis sprogus federalinio įsiskolinimo didėjimas yra ne vien tik finansinės krizės pasekmė, bet ir vyriausybės nenoro jau daug metų imtis rimtai spręsti mūsų ilgalaikio struktūrinio deficito pažabojimo klausimus pasekmė.
Išeinantiems į pensiją žmonėms, atėjusiems į šį pasaulį per gimstamumo bumą pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, kurie vidutiniškai gyvens ilgiau už bet kurią ankstesnę kartą, teks didelė dalis valstybinių išlaidų. Planuojama, kad šiais metais bendrosios išlaidos socialinei apsaugai, valstybinei programai nemokamai medicinos pagalbai teikti seniems žmonėms (,,Medicare") ir valstybinei programai nemokamai ar lengvatinei medicininei pagalbai (,,Medicaid") sudarys 45 proc.bendrųjų tiesioginių valstybinių išlaidų, kurios padidėjo nuo 27 proc. 1975 metais. Kongreso Biudžeto Valdyba prognozuoja, kad realiais paskaičiavimais išlaidos kasmetinėms kompensacinėms išmokoms (subsidijoms) iki 2035 metų gali patrigubėti ir pasiekti 4,5 trilijono šiandieninio kurso dolerių. Gynybos išlaidos taip pat yra nebepakeliamos, o mūsų mokesčių įstatymai apaugę visokiausiomis lengvatas numatančiomis nuostatomis, kurios mūsų ekonominiam klestėjimui nieko neduoda.
Pernelyg dosnios mokestinės lengvatos būsto įsigijimui ir sveikatos apsaugai prisidėjo prie išlaidų didėjimo ir klaidingo išteklių skyrimo bei neracionalaus jų panaudojimo.
Jeigu nieko nebus daroma, valstybinė skola, užkrauta ant visuomenės pečių, gali išaugti nuo 62 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) šiais metais iki 185 procentų 2035 metais. Pagaliau šis nepaliaujamas valstybės skolinimasis kels tiesioginę grėsmę mūsų finansiniam stabilumui, pakirsdamas investuotojų pasitikėjimą Jungtinių Valstijų vyriausybės įsipareigojimais. Finansų rinkos jau siunčia nerimą keliančius signalus. Finansinės krizės laikotarpiu investuotojams į obligacijas ir kitus vertybinius popierius, perkantiems draudimą nuo JAV vyriausybės įsipareigojimų nevykdymo, šio draudimo kaina akivaizdžiai išaugo nuo mažiau kaip dviejų metinės draudimo įmokos bazinių punktų 2007 metų sausio mėnesį iki 100 bazinių punktų 2009 metų pradžioje, kol nukrito iki dabartinio lygio - 41 bazinio punkto.
Kai daugiau kaip 70 proc. JAV iždo obligacijų, kurių nustatytas apmokėjimo terminas - penkeri artimiausi metai, yra privačių investuotojų rankose, jų pasitikėjimo praradimas labai pakeltų tiek vyriausybės, tiek privačių asmenų skolinimosi kainas. Ir kol mes džiaugiamės nepaprastai palankiu šiandieniniu statusu, investuotojai vis dar žiūri į JAV iždo vertybinius popierius kaip į ramybės uostą krizių metu – įvykiai Graikijoje ir Airijoje turėtų būti perspėjamasis signalas. Pajamos iš jų turimų ilgalaikių valstybinių vertybinių popierių padidėjo nuo maždaug ekvivalentiško kurso JAV iždo obligacijų 2007 metų pradžioje iki lygio, kuris yra šimtais bazinių punktų didesnis. Jeigu investuotojai panašiai prarastų pasitikėjimą JAV valstybine skola, mes galėtume laukti aukštų ir kintančių palūkanų normų, kurios neštų nuostolius finansinėms institucijoms, turinčioms iždo dokumentų, ir padidintų depozitarijų finansavimo išlaidas – šie gali būti labai pažeidžiami smarkiai svyruojant palūkanų normoms. Mes visi mokėtume daugiau už vartotojų ir firmų kreditus, ir mūsų ekonomika kentėtų.
Naujausi Nacionalinės Fiskalinės Atsakomybės ir Reformų Komisijos bei Dvipartinės Politikos Centro pirmininkų pasiūlymai yra pirmieji patikimi žingsniai link šalies fiskalinės problemos visiško suvokimo ir sprendimo kelių ieškojimo. Abu jie siūlo sumažinti ir limituoti nekontroliuojamas išlaidas, įvykdyti plačią mokesčių reformą, sumažinti privalomąsias išlaidas sveikatos apsaugai ir kitoms programoms ir užtikrinti ilgalaikį Socialinės apsaugos sistemos mokumą.
Norint šias problemas sėkmingai spręsti, reikia abiejų partijų valstybiško pasišventimo įgyvendinant didelį išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo paketą per ilgus metus. Dauguma būtinų permainų bus nepopuliarios, ir jos vienu ar kitu mastu palies kiekvieną interersų grupę. Mes norime šias permainas diegti laipsniškai toliau gaivinant ekonomiką, kylant jai iš finansinės krizės duobės.
