Kas lėmė naują Kinijos akcijų rinkos kritimą ir kiek jis gali užsitęsti? Dar įdomiau ‒ kokį poveikį nukritusios akcijų rinkos turės antrajai pagal dydį pasaulio ekonomikai? Pradėkime nuo priežasčių – akivaizdu, kad pakartotinį kritimą nulėmė investuotojų noras po užsitęsusio trijų savaičių akcijų brangimo trauktis iš rinkos ir fiksuoti pelną. Sprendimą trauktis skatino ir baimė, kad Kinijos vyriausybės įsikišimas bandant palaikyti akcijų rinką tebus laikinas sprendimas. Nors Kinijos reguliavimo tarnyba tai aktyviai neigė, tačiau investuotojų neįtikino ir akcijų rinkoje vėl plykstelėjo panikos nuotaikos.
Kinijos vyriausybės intervencinės priemonės gali padėti grąžinti stabilumą į rinkas, tačiau buvusių aukštumų greitu laiku tikriausia nepamatysime. Kinijos akcijų rinkos korekcijas lemia ne vien panikuojantys investuotojai. Svarbus ir tas faktas, kad akcijos šioje šalyje nenumaldomai brango beveik visus metus, tad anksčiau ar vėliau akcijų burbulai sprogsta ir rinka koreguojasi.
Vertinant, kokį poveikį ši Kinijos akcijų rinkos korekcija turės šios šalies ekonomikai, pirmiausia reikia atsižvelgti į kelis svarbius faktus. Visų pirma, kapitalas, kurį Kinijos įmonės užsitikrina savo akcijų pirminio viešo siūlymo (IPO) biržoje metu, tesudaro vos 5-10 proc. nuo visų finansavimo šaltinių (banko paskolų, obligacijų).
Be to, visų Kinijos laisvai cirkuliuojančių akcijų kapitalizacija siekia tik apie 25-35 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, o tai yra gerokai mažesnis lygis nei JAV (150 proc.) ir kitose išsivysčiusiose ekonomikose (85-100 proc.).
Ir trečiasis rodiklis yra gyventojų investavimo lygis. Nors tarp Kinijos gyventojų populiarėja prekyba akcijomis biržoje, aktyviai tuo užsiima mažiau nei 10 proc. šios šalies namų ūkių, o kiti yra labiau linkę investuoti per investicinius fondus. Namų ūkių investicijos į nuosavybės vertybinius popierius taip pat yra kuklios ir tesudaro viso labo 10-20 proc. viso namų ūkių turto.
Taigi, galima daryti išvadą, kad šiuo metu stebimi dideli svyravimai Kinijos akcijų rinkose nebūtinai turės didelį poveikį šalies ekonomikai. Žinoma, prastos nuotaikos Kinijos biržoje gali neigiamai atsiliepti vartotojų pasitikėjimo rodikliui, jos taip pat gali persimesti ir į kitų šalių akcijų ar žaliavų rinkas.
Tačiau Šanchajaus akcijų indekso 30 proc. kritimo nereikėtų laikyti nei šalies bankroto pradžia, nei netikėta akcijų rinkos korekcija. Prisiminkime, kad nuo pernai metų liepos mėnesio iki šių metų birželio vidurio, kuomet išryškėjo Kinijos rinkų korekcijos požymiai, Šanchajaus akcijų indeksas buvo pakilęs net 152 procentus.
Andrius Šuminas, „Swedbank“ Asmeninės bankininkystės departamento finansinio turto valdymo skyriaus vadovas
