Daug didesnis iššūkis – apsispręsti, ar amatą tikrai reikia paversti verslu. Svarstantis apie tai verslininkas turėtų įvertinti, kad žengus pirmuosius plėtros žingsnius, iškart kils naujų žmogiškųjų, profesinių užduočių ir iššūkių. Visai kiti reikalavimai bus keliami įmonės veiklos ir finansų planavimui, žmogiškųjų išteklių vadybai, kokybės kontrolei, vidinės komunikacijos vadybai.
Globėjas ar šaltakraujis verslininkas?
Tuo metu, kai apsisprendžiama mažą verslą auginti iki gerokai didesnio, nebepakanka tik iki tol pirmyn vedusio užsidegimo ir aistros idėjai. Itin svarbios tampa ir žmogiškosios savybės, asmeninė branda. Per didelis pasitikėjimas savo jėgomis, žiniomis, žmogiškosios patirties stoka, per daug optimistinis situacijos vertinimas būdingas jauniems, maždaug iki 30 metų amžiaus verslininkams. Neretai jie pernelyg pasitiki savo dar menka patirtimi ir neįvertina, kad turimų žinių gali nebepakakti naujame verslo plėtojimo etape.
Kad ir kaip nepatraukliai skambėtų, bet verslininkas turi būti šaltakraujis, tvirtas visais verslo gyvavimo etapais – rinkai augant ir ekonomikai traukiantis, sėkmės ir nesėkmės atvejais – ir gebantis priimti racionalius sprendimus. Pavyzdžiui, vadovavimas didesnei ar mažesnei žmonių grupei skyriuje ar departamente didelėje organizacijoje labai skiriasi nuo nedidelės įmonės valdymo. Vadovaujant smulkiajam verslui sprendimai kartais gali būti labai skausmingi ir greiti – išlaidų mažinimas gali reikšti atlyginimų mažinimą darbuotojams, su kuriais sieja ne tik darbiniai santykiai, bet ir draugystė. Kartais netgi gali tekti priimti sprendimus atleisti dalį darbuotojų, papildomą darbo krūvį perskirstant likusiems.
Jei vadovo prigimtis yra globėjiška ir jis su savo darbuotojais elgiasi motiniškai ar tėviškai, atskirti darbą ir asmeninius santykius jam gali būti sunku – tokiu atveju geriau apsiriboti darbo vietos kūrimu savo šeimos nariams. O turint didesnių ambicijų ir finansinių tikslų, geriau realistiškai vertinti savo galimybes ir pasisamdyti kvalifikuotą vadybininką ar vadovą.
Būtinos investicijos į žinias
Niekada nebus labai tinkamo momento ar idealių sąlygų plėsti verslą – kurti naujas darbo vietas, atidaryti naują gamybos cechą, dar vieną parduotuvę ar kurti naują produktą, pasiūlyti papildomų paslaugų, investuoti į naujausias technologijas. Bet kokia verslo plėtra pirmiausiai susijusi su tiksliu ir pagrįstu finansinių srautų planavimu, daugiau ar mažiau pamatuota rizika, papildomomis investicijomis ir labai dažnai su sudėtingais sprendimais.
Jauno verslo vadovui reikia daugybės žinių ir įgūdžių – kaip planuoti, prognozuoti finansinius srautus, kaip atsirinkti, planuoti žmogiškuosius resursus, be to, svarbu pasirūpinti ir darbuotojų motyvacija. Paprastai smulkaus verslo atveju keli žmonės imasi ir teisininko, ir finansų eksperto, personalo, plėtros, kokybės vadovų, rinkodaros ar ryšių su visuomene specialisto užduočių. Taip pat dažnai pradedantieji neuždirba tiek, kad galėtų kiekvienai sričiai samdyti išorinius specialistus. Dėl tokių aplinkybių smulkaus verslo savininkas turi būti visų galų meistras, išmanyti kone viską, o tai, neabejotinai, susiję su įtampa, didesne klaidų tikimybe ar sunkiai pagrindžiamais sprendimais.
Idealu, jei pradedantysis verslininkas žino, kokių žinių jam trūksta ir šių spragų užpildymą vertina kaip geriausią investiciją į savo verslo plėtrą. Kartais nebūtina pasisamdyti finansų, pardavimų, rinkodaros konsultantų armijos, kad sužinotum kažką naujo. Neretai net paprasta konsultacija su savo banko specialistu ir jos metu užduodami klausimai gali paskatinti įvertinti naujus savo verslo niuansus ar ieškoti kitų sprendimų jo plėtrai.
Komentarą parengė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Odeta Bložienė
