Domas Dargis, EIKA generalinis direktorius, LNTPA Inovacijų grupės vadovas
Lietuvoje pamažu dygsta A energinės klasės daugiabučiai. Nors tokių namų vos keli ir jie nesudaro net 1 proc. visos naujos statybos namų rinkos, tačiau diskusijų visuomenėje apie jų privalumus ir trūkumus netrūksta. Būsto kokybė vis dažniau vertinama pagal energines pastato sąnaudas, o ne vien pagal pastato sandarumą, konstrukcijos tipą ar šiltinimo medžiagų storį.
Nors šiuo metu statomi nauji namai turi būti ne žemesnės nei B energinės kategorijos, nuo 2016 metų visi naujai pastatyti daugiabučiai turės būti A energinio naudingumo klasės. Vieni iš pagrindinių reikalavimų tokiems pastatams yra sandarumas, apšiltinimas, naudojamo šilumos šaltinio efektyvumas ir mechaninis vėdinimas su šilumokaičiu, dar vadinamas rekuperacija. Be naujausių technologijų pritaikymo šiuos reikalavimus būtų sudėtinga įgyvendinti. A klasės pastatai turi būti sandaresni negu B klasės, labiau apšiltintais fasadais, taip pat šiuose pastatuose turi būti sumažintas šilumos praradimas per pastato konstrukcijų jungtis.
Griežtėjant reikalavimams nekilnojamojo turto plėtotojams, pamažu auga ir pačių būsto pirkėjų išprusimas bei poreikiai. Įsigytą A klasės būstą reikia tinkamai prižiūrėti, nes netinkamai eksploatuojamas A klasės namas netaupys energijos, vadinasi, papildoma investicija į kokybiškesnį pastatą nepasiteisins.
Nuo 2016 metų naujų butų pirkėjų laukia mažesnės sąskaitos už šildymą ir aukštesnis komforto lygis gyvenamojoje erdvėje, tačiau kartu ir didesnė būsto kaina. Tik ar kartu su Europos Sąjungos direktyvomis pasikeis ir lietuvių prioritetai renkantis būstą – ekonomiškumas ir sveikesnė namų aplinka bus svarbiau už kainą?
A energinės klasės butai bus brangesni
Pagrindinis barjeras, stabdantis didesnį A klasės butų pasiūlos ir paklausos augimą, yra didesnė statybos kaina. Naujos kartos butai yra iki 15 proc. brangesni už žemesnės klasės naujos statybos namus. Aukštesnę A klasės daugiabučių statybos kainą lemia griežtesni tokios klasės būsto statybos reikalavimai, o didžiausia papildomų investicijų dalis tenka pastato apšiltinimui, sandarumui didinti ir vėdinimo sistemai.
A klasės namuose buto kaina gali būti nuo 300 iki 800 litų už kvadratinį metrą didesnė, palyginti su B klasės naujos statybos namais, priklausomai ir nuo pastato parametrus gerinančių technologijų, kurios įdiegtos name. Vadinasi, dviejų kambarių butas 60 kvadratinių metrų A klasės name gali kainuoti nuo 20 iki 50 tūkst. litų brangiau nei kituose naujuose namuose.
A klasės pastatuose papildomai storesniu sluoksniu apšiltinamos namo sienos, pamatai ir stogo konstrukcijos. Taip pat A energinės klasės namuose reikalingi inžineriniai sprendimai šiluminių tiltelių prevencijai. Aukštesnės klasės daugiabučiuose būtini itin sandarūs langai ir durys, kurie yra kokybiškai pranašesni, bet jų kaina yra didesnė. Sertifikuojant A klasės namus privalomas sandarumo testas, kuris ir parodo aukščiau minėtų papildomų investicijų efektyvumą. A klasės daugiabučiui privaloma ir mechaninio vėdinimo sistema su šilumokaičiu (rekuperacija) bei ortakių sistema, kuri būtina oro cirkuliacijai sandariame pastate. Investicijas į A klasės namus kruopščiai skaičiuoja ir nekilnojamojo turto plėtotojai, nes dėl didesnės statybų kainos aukštesnės energinės klasės butai tampa brangesni, o pirkėjai ne visuomet yra linkę mokėti didesnę kainą už papildomus privalumus.
Kas yra A klasės butai?
Nors naujas technologijas vertinančių žmonių karta auga, tačiau aukštesnė energinė klasė dar nėra svarbiausias prioritetas renkantis būstą. Dalis pirkėjų A klasę laiko prioritetu ir moka už kokybiškesnį būstą daugiau, tačiau didesnė dalis būsto pirkėjų daugiau sutinka mokėti už gražų vaizdą pro langus. Didžiausią naudą iš A klasės gauna išprusę pirkėjai, kurie žino, kodėl renkasi A klasę ir kaip tokį butą prižiūrėti.
A klasės butus renkasi ne tik pragmatiškos šeimos, kurios racionaliai įvertina šildymo sąnaudas. Ne mažiau svarbiu veiksniu tampa gyvenimo kokybė bei rūpestis savo ir artimųjų sveikata. Mažesnės šildymo sąskaitos – tik vienas iš privalumų. Visa kita – patalpų komfortas, tyla, šiluma, sveika aplinka – nėra tiesiogiai išreiškiama finansiškai.
Energinės A klasės butuose yra įrengta vėdinimo sistema su šilumokaičiu (rekuperacija), kuri leidžia šviežiam orui nuolat cirkuliuoti visuose kambariuose. Nuolat vėdinamose patalpose yra ir sveikesnė aplinka, nesusidaro kenksmingos žmogui bakterijos, drėgmė ar pelėsis. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie augina mažamečius vaikus arba yra alergiški įvairioms dulkėms, žiedadulkėms ar kitiems alergenams.
Rekuperacija užtikrina, kad didžioji dalis iš kambario šalinamo oro šilumos grąžinama į vėdinimo įrenginį ir naudojama įeinančiam orui pašildyti. Taip taupomos ir šildymo išlaidos. Vasarą vyksta atvirkštinis procesas – iš kambario iškeliaujantis vėsus oras atvėsina ir grįžtantį oro srautą.
Tiesa, rekuperacinė sistema reiškia, kad šiek tiek padidės išlaidos už elektros suvartojimą. Tinkamai parinkta vėdinimo sistema sunaudoja nedaug elektros energijos – vos kelis ar keliolika litų per mėnesį, o sutaupoma šildymo sąskaitų dalis yra kur kas didesnė.
Nors rekuperacija teikia nemažai privalumų, ją reikia tinkamai eksploatuoti. Jeigu naujakuriai vėdinsis atidarydami langus ar išjungs vėdinimo sistemą, toks būstas nebus pranašesnis už B klasės butą. Reikia mokėti gyventi A klasės namuose ir išnaudoti jų privalumus. Pavyzdžiui, taupant elektros suvartojimą ir išjungus patalpos vėdinimą, butas gali tapti lyg užkonservuotas, čia kaupsis drėgmė. Kiekvienas A klasės buto privalumas ir liks tik privalumu „ant popieriaus“, jeigu nebus tinkamai išnaudotas.
Apie įmonių grupę „Eika“
1992 m. įkurta bendrovė „Eika“ yra viena didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje. Įmonių grupę sudaro: UAB „Eika“ – nekilnojamojo turto rinkos lyderė, vertinama už novatoriškumą, patikimumą bei atsakingumą; UAB „Eikos statyba“ – statybos bendrovė, sukaupusi didelę administracinių, visuomeninių, prekybos, pramonės bei gyvenamųjų namų statybos ir renovacijos patirtį.
