Amerikai seniai kelia nerimą Kinijos skverbimasis į Afriką, ir štai dabar amerikiečiai turi progą susilpninti kinų pozicijas. JAV politiką Libijoje ir Sirijoje kai kas vertina kaip bandymą iš šio regiono išstumti Kiniją.
„Agresyvus ir pražūtingas“ skverbimasis
Pernai gruodį tinklalapyje „Wikileaks“ išviešintas JAV diplomatinis susirašinėjimas atskleidžia, kad Kinijos veikimą Afrikoje, pasak vieno Amerikos pareigūno, JAV laiko „agresyviu ir pražūtingu“.
Amerikiečių nuomone, Kinija skverbiasi į žemyną, neretai padėdama išlikti valdžioje žiauriausiems Afrikos režimams. „Wikileaks“ cituoja JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton padėjėją Johnie Carsoną, kuris apibūdina Kiniją kaip „labai agresyvų ir kenksmingą ekonominį konkurentą be jokios moralės".
Diplomatiniuose pranešimuose minima Kenija, kurioje Kinija įgavo įtakos bendradarbiaudama su kariškiais ir žvalgybos atstovais. Pasak amerikiečių, Kinijos kompanija pasirašė kontraktą tiekti telefoninių pokalbių pasiklausimo įrangą Kenijos valdžiai, kadangi kelionės į Kiniją metu tos Afrikos valstybės pareigūnas gavo kyšį.
Milijardiniai nuostoliai
Kinijos kompartijos dienraštis pranašavo, kad 2015 m. šalies investicijos Afrikoje sieks 50 milijardų dolerių, ir prekyba tarp Kinijos ir Afrikos šalių sudarys 300 milijardų dolerių.
Įvykiai Šiaurės Afrikoje privers kinus tikslinti šiuos skaičius. Neseniai Kinijos prekybos ministerijos atstovas pareiškė, kad dėl karo Libijoje Kinijos bendrovės patyrė mažiausiai 18,8 milijardų dolerių nuostolių.
Kada šįmet kilo neramumai Libijoje, tenai dirbo apie 30 tūkst. kinų darbininkų. Dabar didžioji jų dalis evakuota. Libijos rytuose, kur prasidėjo sukilimas prieš diktatorių Muammarą Gaddafį, Kinija buvo investavusi į maždaug penkias dešimtis įvairiausių projektų.
Kontaktų su Kinija ieško abi Libijoje konfliktuojančios pusės. Birželio 21-22 d. Kinijoje lankėsi aukštas sukilėlių atstovas. Anksčiau Pekiną vizitavo M. Gaddafio vyriausybės užsienio reikalų ministras.
Kinija oficialiai pasisako už ugnies nutraukimą Libijoje ir taikų konflikto sprendimą. Neoficialiai matyt kartojama tas pats.
Kinija turi progos veikti visais kanalais. Birželio 9-11 d. Kinijos užsienio reikalų viceministrė Ying Fu dalyvavo kasmetiniame uždarame vadinamosios Bilderbergo grupės susirinkime Šveicarijoje. Į šiuos elitinius sambūrius, kurstančius sąmokslo teoretikų vaizduotę, kviečiami iškilūs politikai, verslininkai, mokslo ir žiniasklaidos atstovai.
Bilderbergo moterys (nuotr. iš vaizdo įrašo)
Bilderbergo grupės sambūrio dalyvės: Kinijos užsienio reikalų viceministrė Ying Fu ir Neelie Kroes, Europos Komisijos vicepirmininkė (http://bilderberg2011.com/).
Politikos veteranas atvirauja
Apie JAV tikslus Libijoje ir Sirijoje neseniai samprotavo Paulas Craigas Robertsas, ekonomistas ir apžvalgininkas, tarnavęs iždo sekretoriaus padėjėjų prezidento Ronaldo Reagano administracijoje. Jis laikomas vienu iš tos administracijos ekonominio kurso, vadinamosios „reiganomikos“ (Reaganomics), kūrėjų.
Pasak P. C. Robertso, JAV bando nuversti M. Gaddafį Libijoje ir Basharą al-Assadą Sirijoje, taip siekiant išvaryti Kiniją ir Rusiją iš Viduržemio jūros. Šios dvi šalys stovi skersai kelio Amerikos hegemonijai tame regione, ir amerikiečiai akivaizdžiai nenori, kad Rusija turėtų ten karinių objektų. Jie taip pat nenori, kad Kinija siurbtų iš Afrikos energetinius išteklius.
P.C. Robertso požiūriu, Libija yra svarbi Kinijai dėl naftos ir dujų. Karas Libijoje yra Amerikos bandymas tuos išteklius atimti iš kinų.
Jis mano, kad sumaištis Libijoje yra atpildas M. Gaddafiui už tai, kad šis atsisakė su bendradarbiauti su Pentagono padalinių Africom, kuris plėtoja karinius ryšius su 53 Afrikos valstybėmis.
Yra ir kitų tikslų. „Mes suinteresuoti, kad Sirijoje vyktų protestai, kadangi rusai tenai turi karinę jūrų bazę, kuri jiems leidžia būti Viduržemio jūroje“, - aiškino P. C. Robertsas.
Afrika - interesų kovos laukas (nuotr. Gamintojo)
Žemėlapyje pažymėtos nestabilios Afrikos valstybės, kuriose vyko perversmai, tęsiasi pilietinės kovos, partizaniniai karai. Pažymėtos, Kinijos, Irano, Indijos, JAV investicijos į naftos ir dujų gavybą (http://first-news.blogspot.com/2010/12/wikileaks-us-monitors-aggressive-china.html)
Pakistanas – vartai į Kiniją
Kinija labai priklauso nuo maisto ir žaliavų įvežimo. Dabar Kinija perka užsienyje 20 proc. maisto produktų, 2015 metais šis skaičius išaugs iki 30 proc.
Kinija priklauso ir nuo kitų importinių žaliavų – geležies rūdos, spalvotųjų metalų, medienos, trąšų. Jeigu šių strateginių išteklių tiekimas į Kiniją būtų sutrikdytas, šalis išsilaikytų vos kelis mėnesius – paskui sustotų pramonė ir užgestų šviesos.
Jūrų keliai į Kiniją labai pažeidžiami. JAV laivynas, kuris dešimtis kartų stipresnis už Kinijos laivyną, gali lengvai perkirsti transporto arterijas ir sukelti Kinijos ūkio griūtį.
JAV ir Kinijos santykiams nemažai dėmesio skiria amerikietis apžvalgininkas Webster Tarpley.
Jo nuomone, blokuojant Kiniją svarbiausias JAV tikslas – viešpatauti Indijos vandenyne.
JAV naudoja vadinamąją „perlų vėrinio“ strategiją, kuria siekiama sukurti paklusnias valstybes prie Indijos vandenyno. Tokios daugiau ar mažiau yra Tailandas, Birma, Bangladešas Šri-Lanka, Pakistanas. Ši strategija numato ir įsitvirtinimą Afganistane, iš kur galima kontroliuoti Pakistaną.
W. Tarpley įsitikinęs, kad JAV savo kontroliuojamas valstybes linkusios destabilizuoti etniniu pagrindu. Antai Irakas padalytas į kurdų, sunitų ir šiitų zonas. Pakistano irgi nevienalytis. Krizę toje šalyje galima sukelti skatinant Pakistano provincijų Pandžabo, Sindo, Puštūnistano, Beludžistano separatizmą.
Kontroliuojant Pakistaną galima atkirsti Kiniją nuo Irako ar Irano naftos, kadangi naftotakis eina per Pakistaną. W. Tarpley mano, kad karas Afganistane buvo pradėtas dar ir dėl to, kad būtų destabilizuotas Paksitanas.
Po Osamos bin Ladeno nužudymo, Kinija kreipėsi į JAV prašydama gerbti Pakistano suverenitetą. Indijos spauda ta proga rašė, kad Kinijos notos nepaviešintoji dalis neva buvusi labai griežta – Pakistano užpuolimas iš JAV pusės būtų laikomas Kinijos užpuolimu.
Esama „sąmokslo teorijos“, kad, netekusi Afrikos naftos ir mineralų, Kinija nukreips dėmesį ir agresiją į kaimyninį Sibirą, o Amerika turės naudos iš dalyvavimo ir tarpininkavimo Rusijos ir Kinijos konflikte.
Uždelsto veikimo bomba
Anaiptol ne Tibetas kelia daugiausiai keblumų Kinijos valdžiai.
Tiksinti bomba yra Sincziano-Uigūrų autonominis rajonas. Ten gyvena kelios dešimtys milijonų musulmonų, kurie etniškai svetimi kinams. Užtat Sincziane yra naftos.
Naftos atsargos Sincziano-Uigūrų autonominiame krašte siekia 21 milijardą tonų (30 proc. visų Kinijos naftos atsargų), dujų atsargos ten sudaro 1,1 trilijonus kubinių metrų (34 proc. visų šalies atsargų).
Šiuo metu Kinija importuoja 55 proc. suvartojamos naftos. O didesnioji likusios naftos dalis išgaunama Sincziane.
Per Sinczianą eina dujotakis į Turkmenistaną. Kasmet pumpuojama 10 mlrd. kubinių metrų dujų. Už 5 metų dujotakio pralaidumas pasieks 30-40 kub. metrų.
Kas ištiktų Kiniją, jeigu dėl separatistinių maištų, panašių į tuos, kokie dabar vyksta Rusijos Šiaurės Kaukaze, Kinija netektų šių energetinių išteklių?
Dėl viso pikto
Kinija ir JAV panašios į konfliktuojančius partnerius. Viena vertus, Kinijos gerovė priklauso nuo to, kiek ji galės eksportuoti į kitas šalis – visų pirma į JAV. Kita vertus, Kinija yra bene didžiausia JAV kreditorė.
Vienas Kinijos pareigūnas kažkada grasino, kad šalis ims masiškai pardavinėti JAV iždo obligacijas ir taip jas nuvertins, kartu nuvertindama dolerį. Oficialus JAV atsakas buvęs maždaug toks – Kinija rengiasi kirsti šaką, ant kurios sėdi. Išties, kokia prasmė kaupti skolos įsipareigojimus, jeigu yra grėsmė, kad jie taps beverčiai?
Nors Kinijos karinė galia neprilygsta JAV, Amerika jau dabar siekia kontroliuoti tam tikrus strateginius svertus, galinčius praversti ateityje, kada reikės paspausti savo kreditorę, kuri kartu yra ekonominė ir politinė konkurentė.
