„Atsižvelgiant į dabartinius orus, tikrai atrodo, kad žiemos gali ir nebūti, bet, nežiūrint to, daugelis gyvūnų jau atkeliavo prie mūsų namų. Zylės barbena į langą, kai kurie žvėrys irgi arčiau namų susirinko“, – sako S. Paltanavičius. Tad kyla logiškas klausimas: ar jau įrengti lesyklą ir lesinti paukštelius?
Gamtininko žodžiais, persistengti nereikėtų – šiandien paukšteliams globos dar nereikia. „Tačiau yra kitas dalykas: būtų naivu tikėtis, kad tą dieną, kai bus 15 laipsnių šalčio, mes iškelsim lesyklą ir iš karto paukščiai atskris“, – tikina S. Paltanavičius. Pasak jo, paukščiams taip pat reikia priprasti, taip pat reikia sužinoti, kur yra lesalo bei patikėti gerais žmonių norais, todėl lesykla prie namų jau turėtų būti.
„Tačiau dabar iškėlus lesyklą, lesalo reikia įberti tik mažą saujelę, kad paukščiai atskristų ir surastų, o natūralaus lesalo jiems dar pakanka soduose, parkuose ir kitur“, – tvirtina gamtininkas.
Anot jo, žmonių mielaširdystė kartais atsigręžia prieš paukščius. Tipiškas pavyzdys – gulbės ir antys, kurios čia pat prie mūsų namų – miestuose, upėse, upeliuose – visą laiką laukia žmonių.
„Žmonės geri, ateis, atneš palesins, ir bus galima to tikėtis“, – apie paukščių elgesį kalba S. Paltanavičius.
Gamtininko teigimu, tokie paukščiai jau sugadinti, nes tą dieną, kai staiga atvės, šalta bus ir paukščiams, ir žmonėms, žmonės nebeateis, ir paukščiai atsidurs labai keblioje situacijoje.
Daugelis paukščių dėl nuolatinio lesinimo prarado veržimąsi skristi ir ieškoti žiemaviečių, todėl, kai tik pasirodys pirmasis ledas, paukščiai ežeruose, tvenkiniuose, ypač – gulbės, snūdriuos ant jo, tupės ir neskris.
„Tada žmonės puola, skambina, klausia, kodėl nieko nedarote, negelbstite. Jie pamiršta, kad visą vasarą tuos paukščius lesino ir atpratino nuo keliavimo. Nereikia tuo metu jų lesinti, reikia, kad jie praalktų, pakiltų ir skristų“, – įspėja S. Paltanavičius.
