Šia tema savo įžvalgomis dalinasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrinienė ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona.
Matematika atveria daugiau galimybių
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrinienė pastebi, kad šis egzaminas yra labai svarbus, nes jis suteikia galimybę koreguoti savo studijų pasirinkimą iki pat mokyklos baigimo. Jos nuomone dažnai nutinka taip, kad moksleivis dešimtoje klasėje besirinkdamas kokiu lygiu mokytis matematiką, net nenutuokia, kad jo norai ir ateities planai gali kisti dar keletą kartų:
,,Jei dešimtoje klasėje pasirenkamas žemesnis matematikos mokymosi lygis, moksleivis save tarytum įkalina vėliau rinktis tik humanitarines studijas. Apskritai, matematikos mokymasis duoda labai daug mokinio suvokimui ir vystymuisi. Be to, moksleivių norai ir ateities planai tikrai ne kartą keičiasi per paskutinius du mokymosi mokykloje metus. Aš vertinu teigiamai, kad nuo šiol savo pasirinkimą moksleiviai galės keisti iki pat stojimo į aukštąsias mokyklas dokumentų pildymo pabaigos,” – teigė Audronė Pitrinienė.
Moksleiviai bijo net gerų pokyčių
Švietimo ir mokslo ministrė ragina prisiminti moksleivių reakciją į taip pat privalomą anglų kalbos egzaminą: ,,Juk tokia pati situacija buvo, kai anglų kalbos egzaminas tapo privalomu. Pažvelkite į situaciją dabar – anglų kalbos egzamino rezultatai būna geresni nei lietuvių kalbos ir mūsų šalies jaunimas dabar gali pasigirti tikrai geromis anglų kalbos žiniomis. Aš suprantu, kad permainos visuomet kelia nerimą. Visgi, noriu pastebėti, kad kai tai taps įprasta ir moksleiviai supras šio egzamino svarbą ir suteikiamas galimybes – nauda visiems taps labai akivaizdi.
Taip pat, bijoti moksleiviams neverta, nes egzaminui išlaikyti reikalingas tik pats minimumas. Juk per 12 matematikos mokymosi metų tikrai yra sudaromos galimybės kiekvienam išsiugdyti bent minimalų matematinį raštingumą. Prie šio sprendimo priėmimo prisidėjo ne tik politikai, bet ir ekspertai, edukologai, kurie įvertino kiek moksleiviai pajėgūs išmokti. Galiausiai, net neišlaikius egzamino, moksleivis mokyklos baigimo diplomą vis vien gaus ir galės pretenduoti į mokamą vietą tose specialybėse, kuriose matematikos balas nėra reikalingas,” – pastebėjo švietimo ir mokslo ministrė.
Ar tikrai filologams matematika nereikalinga?
Valstybinio matematikos egzamino laikyti nereikės tik meninės krypties studijas besirenkantiems, tačiau išimčių taip pat norėtų humanitarinius mokslus planuojantys studijuoti moksleiviai. Jų nuomone, po mokyklos baigimo matematikos žinios tokiose studijose vis vien bus nereikalingos. Tokią situaciją komentuoja VU Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona: ,,Filologijos studijos, humanitarinių ir socialinių mokslų studijos yra pirmiausia mokslų studijos, o ne meninė kūryba. Juk garsus rašytojas gali būti ir kunigas, ir medikas, ir fizikas, ir filologas, pagaliau net sargas ar vairuotojas. Kaip šis meninis pašaukimas susijęs su čia išvardytomis veiklomis? Niekaip. O humanitarinių, fizinių ir kitokių mokslų studijos ir yra būtent mokslų studijos – joms būtinas tiek loginis, tiek kūrybinis pradas. Tad išimčių negali būti.
Taip pat, noriu pabrėžti, kad nuo pat Vilniaus universiteto radimosi čia studijos vyksta laisvųjų menų dvasia. O septyni laisvieji menai (artes liberales) ir yra gramatika, retorika, dialektika, matematika, geometrija, astronomija ir muzika. Taigi, matematikos egzamino privalomumas yra tik būsimųjų studentų priartinimas prie laisvųjų menų dvasios, t.y. jų kokybės pagerinimas.’’
Žingsnis geresnės švietimo sistemos link
Filologijos mokslų daktaro Antano Smetonos nuomone, sakyti, kad humanitarams nereikia logikos nepriimtina. Pašnekovas pabrėžia, kad nebūna taip, jog gabus humanitaras nemokėtų daugybos lentelės, o gabus fizikas nesugebėtų suregzti rišlaus rašinio. Visiems siekiantiems universitetinio išsilavinimo svarbiausia turėtų būti žodis mokslas, kuris neatsiejamas tiek nuo loginio, tiek nuo kūrybinio mąstymo.
,,Mes dažnai labai kvailai suskirstome nuo mažens mokinukus į humanitarus ir tiksliukus nesusimąstydami, kad vienpusis žmogus tinkamas tik prie konvejerio. Po to stebimės, kad mokslas mūsų prastėja, tarptautiniai pasiekimai menksta. Kaip gi jie nemenks, jei mes iš pat pradžių rengdami tyrėjus skatiname jų vienpusiškumą? Iš tiesų tiek universitetas, tiek mokykla pirmiausia turi pabrėžti visapusišką žmogaus ir jo asmenybės lavinimą. Privalomasis matematikos egzaminas yra mažas žingsnelis šia kryptimi. O tikrai motyvuotas ir gabus mokinys visada ras būdų pasiekti savo tikslus,” – pastebi Antanas Smetona.
