Dabar jau nebepagaunu, kas jus labiau siutina - BLK forma, ar apskritai pats egzistavimo faktas. Jei dėl formos - tuomet, aišku, apie kiekvieną punktą galima ginčytis ir visuomet liks kažkas nepatenkintas. Jei dėl BLK egzistavimo - manau, kad lietuvių tauta per maža ir per mažas jos arealas, kad kasdien bendrinių taisyklių naudingumą. Dar vienas klausimas - BLK taikymo sritys. Paminėjau kraštutinumus - teisinę kalbą ir privačią. Tačiau juk skalė tuo nesibaigia. Vienokius reikalavimus reikia kelti žinioms, kitokius literatūrai ir filmams. Natūralu, kad Parulskis, Gimberis ar Sopranai nesilaiko visų taisyklių - juk, pirma, jų publika yra tikslinė, antra - literatūroje, filmuose kalba turi išlaikyti bent kiek natūralumo.

Dėl žinių ir įstatymų kalbos - man apskritai tas pats, kuris dialektas ir kurios žodžių formos būtų kaip pagrindas. Tačiau yra universalių taisyklių, kurios būdingos visoms BK: pavyzdžiui, vartoti pilnas, nenukarpytas galūnes. Šiuo atveju išraiškos tikslumas, vienareikšmiškumas, aiški artikuliacija yra svarbiau nei natūralumas ar gyvumas. Iš užsieniečio pozicijų: man nėra didelis nuostolis, jei nesuprantu Simpsonų - bet žinias noriu suprasti tiksliai, nesigilindamas į nestandartizuotas formas, perkeltines prasmes, be abejonių, kad kažką ne taip išgirdau ar supratau. Dar vienas svarbus dalykas - vizuali žodžio forma. Jei laikraštinį "o" viename regione skaito kaip "a", kitame kaip "u", arba jei grožinėje literatūroje dialogai taip ir surašyti - nematau problemos. Tačiau naudinga iš žodžio "vaizdo" negalvojant perprasti, kas tai per žodis ir kokia jo funkcija tekste.

Dėl etimologijos kaip demagogijos. Nesutinku, kad bet kuris humanitarinis mokslas kitoks. Apskritai, didžioji dalis fizikos yra tokia pati demagogija. Kažkas sugalvojo teoriją, parodė, kad eksperimentai ją atitinka paklaidų ribose - ir tiek. Su etimologija tas pats: paimi kelis šimtus paprastų šaknų ir parodai: į rytus toks garsas kito taip, į vakarus kitaip. Jei dėsningumas gerai tinka ir kitiems žodžiams - tuomet čia jau ne pasakos, o įrodytas faktas (be abejo, kaip ir fizikos atveju, gali būti sugalvota geresnė teorija). Su baltų kalbomis tai komplikuota, kadangi mūsų rašto palikimas labai skurdus, bet germanų, romanų, anglų kalbose šie pakitimai aiškiai užregistruoti. Juos (anglų atveju) galima atsekti lyginant Šekspyrą, Baironą, Biblijos vertimus su šiuolaikine kalba - spekuliacijoms erdvės nedaug. Kodėl turėtume manyti, kad baltų kalbos kažkuo išskirtinės?

"pernelyg buduliška" atsiprashau bet nematau ka jus sakote. Turbut busiu praleiides kashkokitai bentrinio lietuvio kulturos vistimosi laikmeti ir pradedu nesuprasti bendriniu lietuviu kulturos. Lietuviu kalbos tarmei kuri tare labai trumpa u atrandama i vakarus nuo Kauno ling reseiiniu. Tai pakankamai jautri naudojanti nemazha kieki taip vadinamu mazhibiniu ir grazhibiniu galuniu. Ir dabar blka su savo storzhievishkai reikenthe u tartimi kaip su zhemlige vazhiuoja per lietuviu kalbos tarti kuri naudoja trumpa u. Ateiiti ash manau kad tai bus priliginta vandalizmui. Tai kur jus the matote kad blka ira tarmiu gelbeitoja. O kas deil kaunietishkos kalbos tai Kaunas nera vienalitis. Kiek ash zhinau ira toke daina apie aishke kalba ir zhalekalnio slenga ir ten kaiptik ira kramtoma guuuuma. Jaugu jus tureiote mintia ta tarti tai ash visishkai ne apie tai kalbeiau. Ka jus tureiote mintia sakidamas budulishka likau nesuprates.
" kuriose ū sutrumpėjo" tai veilgi i bendrinio lietuvio galva tvirtai i auges pakvaishusio kalbotirininko ishsigalvonizmas. Trumpai tai ira eiilinei dogma.
"ar turguje kalbėk " tai jau kashkas nuojo. Vieshoi vietoi leidzhema laisvai kalbeiti savo kalba. Ar negaleitumete ponas daugiau tokiu leiidimu ishduoti lietuviu tautai.
"nesikeikti, neskatinti smurto, prisilaikyti higienos ir t.t.. Bendrinė kalba yra tik vienas aspektas, bet ne mažiau svarbus" kureii ish jusu pamineitu daliu nusizhenge lietuvis nekalbantis vieshai blka. Ash manau kad jus bandote ne blkishkai kalbantiems lietuvems primesti nebutus dalikus.
" Ar ne per daug reikalauji - mokytis kiekvieno kaimo dialekto" kur jus mateite kad ash kashkotai reiikalauju.
" čia susivėliau" ne the. O tai kad atidavineiate pirmenibes. Visos jos galeio buti lietuviu kalboja vienu ir tuo pathiu metu skirtinguose lietuviu kalbos tarimuose. Nes tas mukiti turi panashes tonimes charakteristikas kaip ir mOkiti Tai butu galima speiti tiktai speiti kad mOkiti buvo mukiti. Bet tai tik butu speimas. Tuo tarpu makyti turi zhema ir pusilgi skemeni ky.
"anykštėnė skaitytų knygas Telšių ar Varėnos šnekta" jaigu i nori prapleisti savo akirati kodeil gi ne.
"kitaip sudėlioja šviesoforų spalvas" jus maishote teiisinius dalikus su zhmogishkais jausmais. Tai darei lituanisty bet galbut dar ir dabar tai daro.
"Tuomet ir visa fizika yra pasaka" jaigu fizikas ka teiige negali iroditi eksperimentais tai ir ira pasakos. Bet jaigu eksperimentui reiiktu kokio miliono metu sakisite. Taip tokiu atveiu fizikas turi paroditi kultura ir savo mita pateiikti su potekste kad taip gali buti o ne kad taip ira ar buvo. Bet daug fiziku kaip ir kalbotirininku nelabai kreiipe deimesi i kultura." Man labai realiai atrodo" bet tikiuosi supratot kad tokie dalikai tureitu eiiti su prierashu galeio buti. Ir turbut negalima ipareiigoti kashkatai tikeiti tum kas galeio tiktai buti o galeio buti ir visai kitaip.
"visų įmanomų formų nuo Gedimino laikų" bet shitas zhodinas pristato save butent taip. O ishtikruju naudojamas blkos propogandos tikslais.
"vienas žodis ar trys" vienas zhodis triose lietuviu kalbos tarmeise. Lituanisty neturi moralineis teiiseis mineiti Mazhvido vardo prie zhodzhio moksla ir kitu. Nes tai neira mokslas tai ira propoganda.
"lengvai išmokstama " jos ishmokti ne imanoma. Ta irodei praita pavasari pone I.Smetonienei.
"Pati Konstitucija surašyta BLK" bet blkai konstitutsioi neir numatitas joks pirmumas.
Ir ashiu uzh pokalbi Dar Karta.

[balso programišiai visame gražume: iškarpė dabar fragmentą]
...
K j kp bbn, m t nsprst. < - Normalus, lietuviškas sakinys Pajevonių šnekta, visi žodžiai yra DLKŽ. Jei išversi, tuomet spaudžiu leteną. Dabar įsivaizduok, kad taip būtų rašoma laikraščiuose, įstatymuose, sutartyse
("tj prjmiask wa makalat8raj panetkė 101").

>"Taigi, kuris dialektas?"
...

>"Kurią tarmę siūlai skriausti" o kure lietuviu kalbos tarme nuskriaudei Jablonskis ivesdamas u ilga. Noriu paklausti jusu.<
Nuskriaudė tas, kuriose ū sutrumpėjo. Tarkim, kauniečius, kurių tartis pernelyg buduliška, kad tiktų už etaloną.
Bet nuskriaudė ir saviškę, suvalkietišką "ie" sutapatindamas su aukštaitiška "e", atstatydamas nukąstas galūnes, sugalvodamas "degtuką", sutapatindamas suvalkietišką "vinguriuojančią o" su paprasta ir t.t..

>"Turime vieną įstatymų rinkinį" ir visi lietuveii vieshai turi kalbeiti teiisine kalba. Ar ne perdauk reiikalaujate ish lietuviu.<
Namie ar turguje kalbėk kaip nori. Tuo tarpu viešoje erdvėje visi prival laikyti vienų taisyklių - nesikeikti, neskatinti smurto, prisilaikyti higienos ir t.t.. Bendrinė kalba yra tik vienas aspektas, bet ne mažiau svarbus. Telšių portale žemaičiuok, Kauno - buduliuok. O kaip man elgtis visos Lietuvos portale - Ciurichuoti? Jei rašinėčiau Ciuricho dütsch dialektu, versčiau kitus mokytis tos kalbos. Manęs nesuprastų ne tik lietuviai, bet ir berlyniečiai. Ar ne per daug reikalauji - mokytis kiekvieno kaimo dialekto? O aš nemanau, kad reikalauju per daug - kalbėti ta kalba, kuri naudojama lietuviškoje spaudoje, muilo operose ir literatūroje.

>" gerai patvirtintos tyrimais" kurie tik patvirtina kad gamtoja visados ira klaida o kad o senesnei lietuviu kalboja negu a tai ira dogma.<
Pripažįstu, čia susivėliau. Lietuviškas ilgas o yra originalus a - bet esmės tai nekeičia. Jei centrinėje Lietuvoje būtų paplitęs "makslas" - aišku, tuomet BLK taip ir turėtų apiforminti, arba bent abu variantus. Šiuo aspektu lietuvių kalba modernesnė nei latvių - bet apskritai, šitai daugiau išimtis.

>" kompromisas yra būtent viena raidė" tai ira blogas susitarimas nes anikshtietei skaitanti blka parashita kniga savo tarme ira marazmas. Kaip kad anikshtietei naudojanti blkos normas savo tarmeia.<
Nori, kad anykštėnė skaitytų knygas Telšių ar Varėnos šnekta? O gal, kad 1000 egz. tiražu išleista knyga būtų proporcingai verčiama - 100 egz. Vilniui, 100 - Nemenčinei, 100 - Kaunui ir t.t. iki 5 egz. Anykščiams? Vis tiek prieitume prie to paties - knygos būtų rašomos orientuojantis į Vilnių+Kauną, o visi kiti išmoktų buduliškai arba išvis neskaitytų. O mokytųsi, beje, privačiai - nes mokyklose būtų dėstoma vietiniu dialektu, o ne budulių. Ir, beje, keisdamas darbovietę, turėtum išlaikyti vietinės šnektos testus. Ir, beje, susirašinėdamas su verslo partneriu kitame mieste, mokytumeisi taisyklingo jo dialekto. Ane?

Arba, tarkim, sugalvoja Kaunas savo kelių ženklų sistemą, kitaip sudėlioja šviesoforų spalvas... Matai, jiems taip patogiau. Ne, jau geriau tegu kas sugalvoja sistemą, kuri veiktų bent pusėje Lietuvos - tegu ne kiekvienam kaimui idealiai, bet bent jau suprantamai.

>" galite sunorminti kitaip " taip paleiisti vlkk lki lkin. Panaikinti konstitutsia pazheiidzhenthius istatimus dedogmatizuoti lietuviu kalba ir t.t. Jus vis kartojate dzukas nesupras zhemaithio o ash sakau nei velnio supras ir susikalbeis ir susitars ir t.t. Ash matau ish jusu puseis savotishka nora kad butu ant lietuviu kalbos kuo daugiau dikaduoniu.<
Iš esmės, pritariu, kad tas institucijas reikia reformuoti. Dogmų išties reiktų apmažinti, bet su saiku. Visos Europos tautos turi bendrines kalbas, ir puikiai žinau, kaip Ciuriche ar Ženevoj vaikams sunku išmokti bendrinės vokiečių ar prancūzų. Net pavadinti dialektais kartais sunku - jie atitrūkę labiau nei žemaičiai nuo Vilniaus.

>" from Indo-European *g̑ʰans-." daugiau pasaku didviriu. Tik pamirshtama pasakiti kad ta pasaka sugalvota galima sakiti shiom dienom. Ir tikeiti ar netikeiti tai butu kiekvieno pasirinkimas. Ash nors tos pasakos atrodo ir labai itikinamai bet vistik tai ira zhmogaus ishsigalvoimas apie tai kas kashkada buvo kuriuo ash netikiu.<
Tuomet ir visa fizika yra pasaka. Ar verta įrodinėti, kad katė-koška-Katz-cat-chat yra tas pats senas žodis? Kad ir kaip ten bebūtų, kelios elementarios taisyklės man leidžia valdyti gana didelį žodyną keliomis kalbomis. Ar sutapimas, kad nėra tokių bendrybių su kiniečiais ir arabais? Pagrindas yra labai realus, statistiškai gerai pagrįstas. Be to, tokia garsų kaita yra užrašyta ir aiškiai matoma iš senovės raštų. Man labai realiai atrodo, pvz, PIE *kʷetwóres -> keturi, cetri, cztery, petar, vier, four, quatre.

>" Nereikia su "makslu" išradinėt dviračio" kaip ash ir sakau lituanisty blkininkai nekanthe Mazhvido. Sakisime toke lietuviu kalbos shventove dlkz arba LKZe naudoja blkos propogandos tikslais.<
Tikriausiai sierčiko irgi DLKŽ nėra. Negali žodyne būti visų įmanomų formų nuo Gedimino laikų. Iš vienos pusės, tuomet jam būtų keliami per aukšti reikalavimai - iš kitos, jis neatitiktų savo funkcijos.

>Kaip zhemai krito lituanisty ir viskas deil blkos ir lituanistinio realizmo dogmu saugumo. Lituanisty garbindami ivaires dogmas ira paskutineii mulkeii. Dogmu per panavale kishimas tautai ira tautos mulkinimas.<
Nesinaudok Windows, važinėk elektromobiliu, nežiūrėk PAL/SECAM televizijos... Nes juk tie, kurie garbina dogmas yra paskutiniai mulkiai, ane? Kas yra panavalė - negirdėjau tokio žodžio ir gūglas nieko gero neranda. Šimtaprocentinis BLK ir DLKŽ naudos įrodymas. Laisvai skaitau bent dešimčia Europos kalbų, bet štai gimtosios nesuprantu nors tu ką. Bent dešimties kalbų žodžiai man tampa suprantami atsivertus žodyną, o štai gimtosios ne. Suprantu daugiau nei pusės Europos gyventojų tekstus - bet tik ne lietuvio... Ar tai mano problema? Manyčiau, pašnekovo.

>" Tarkime, "brolis". Į šiaurės rytus" o kaip bus su sakisime i pietvakarius bruliukas ir mukiklitei<
Tai broliukas, braliukas ir bruliukas - vienas žodis ar trys? O braliuks? Ar jie visi turi būti žodyne? O gal čiur išvis nerašome balsių - brljks...

K j kp bbn, m t nsprst. "Taigi, kuris dialektas?" blka ira viena ish kaip jus sakot dialektu.Blka sukurta ish lietuviu kalbos. Kitaip tarent blka ira kilusi ish lietuviu kalbos.<
Taip. Sutinku. BK yra kaip esperanto natūraliems dialektams - dirbtina, netobula, neskambi, niveliuojanti. Bet lengvai išmokstama ar bent suprantama. Lįsdamas prie žmonos neišsipisinėju nei franciožiškai, nei biurokratiniame stiliuje - ir kitų bachuriukų ant to kanto nelaužiu, nes po tokio susigiedojimo nafig vobšė lįst (TBD: susiskaičiuoti errorus šitam pagal BLK).

>Konstitutsia neduoda pirmenibeis ishvestineim ish lietuviu kalbos kalbineim kulturom tokiom kaip blka. Konstitutsioi pasakita lietuviu kalba ir ash tai suprantu kaip visa lietuviu kalba su Mazhvidu prieshaki.<
Pati Konstitucija surašyta BLK. Kokia ji (BLK) būtų negraži, bet ji atlieka tas esperanto f-jas: vienareikšmiai iššifruojama, nepriklausomai nuo skaitytojo šnektos. JEI būtų sugalvota geresnė BLK alternatyva, tuomet... ji ir taptų BLK ;]

"Kurią tarmę siūlai skriausti" o kure lietuviu kalbos tarme nuskriaudei Jablonskis ivesdamas u ilga. Noriu paklausti jusu.

"Turime vieną įstatymų rinkinį" ir visi lietuveii vieshai turi kalbeiti teiisine kalba. Ar ne perdauk reiikalaujate ish lietuviu.
" gerai patvirtintos tyrimais" kurie tik patvirtina kad gamtoja visados ira klaida o kad o senesnei lietuviu kalboja negu a tai ira dogma.
" kompromisas yra būtent viena raidė" tai ira blogas susitarimas nes anikshtietei skaitanti blka parashita kniga savo tarme ira marazmas. Kaip kad anikshtietei naudojanti blkos normas savo tarmeia.
" galite sunorminti kitaip " taip paleiisti vlkk lki lkin. Panaikinti konstitutsia pazheiidzhenthius istatimus dedogmatizuoti lietuviu kalba ir t.t. Jus vis kartojate dzukas nesupras zhemaithio o ash sakau nei velnio supras ir susikalbeis ir susitars ir t.t. Ash matau ish jusu puseis savotishka nora kad butu ant lietuviu kalbos kuo daugiau dikaduoniu. Tai ira blkininku. Karalienei Viktoria nesenai kashkatai kalbeio apie tai kad savo karalisteia prie kiekvieno giventojo statis po zhandara kuris prizhiureis taisiklinga blkos kaip inai sako vartoima. Ish shalies zhiurint tai panashu kad daugiau Lietuvoi givena pasaku didvireii neii laisvi zhmoneis.
" from Indo-European *g̑ʰans-." daugiau pasaku didviriu. Tik pamirshtama pasakiti kad ta pasaka sugalvota galima sakiti shiom dienom. Ir tikeiti ar netikeiti tai butu kiekvieno pasirinkimas. Ash nors tos pasakos atrodo ir labai itikinamai bet vistik tai ira zhmogaus ishsigalvoimas apie tai kas kashkada buvo kuriuo ash netikiu. Ash manau jus gerbete mano pasirinkima. Jaigu jus ir toliau aishkinsite kad tai ira irodita tai ash pasakisiu kad jus givenate pasakomis ir jomis tikite.
" Nereikia su "makslu" išradinėt dviračio" kaip ash ir sakau lituanisty blkininkai nekanthe Mazhvido. Sakisime toke lietuviu kalbos shventove dlkz arba LKZe naudoja blkos propogandos tikslais. Ivedus zhodi makslas atsakimas tokio zhodzhio neira. Ivedus mokslas labai prashau ira ir tai pasirodis su Mazhvido vardu. Ka ir reiike iroditi lituanisty pasisavino Mazhvido garbe ir naudoja ja blkos propogandai. Pathem Mazhvidui parodei nepagarba. Galima sakiti uzhmetei i uzh knigu spintos. Kaip zhemai krito lituanisty ir viskas deil blkos ir lituanistinio realizmo dogmu saugumo. Lituanisty garbindami ivaires dogmas ira paskutineii mulkeii. Dogmu per panavale kishimas tautai ira tautos mulkinimas.
" Tarkime, "brolis". Į šiaurės rytus" o kaip bus su sakisime i pietvakarius bruliukas ir mukiklitei
"Taigi, kuris dialektas?" blka ira viena ish kaip jus sakot dialektu.Blka sukurta ish lietuviu kalbos. Kitaip tarent blka ira kilusi ish lietuviu kalbos. Konstitutsia neduoda pirmenibeis ishvestineim ish lietuviu kalbos kalbineim kulturom tokiom kaip blka. Konstitutsioi pasakita lietuviu kalba ir ash tai suprantu kaip visa lietuviu kalba su Mazhvidu prieshaki.

[šūdžiai balso programeriai, ties Avestos kringeliais nukerpa]
...
žąsis - Old English gōs, from Germanic *gans, from Indo-European *g̑ʰans-.
* Germanic cognates: Old Frisian gōs, Middle Dutch gans (Dutch gans), Old High German gans (German Gans), Old Norse gás (Swedish gås).
* Other Indo-European cognates: Avestan (zā), Greek χήν, Latin ānser, Russian гусь (gus'), Latvian zùoss, Old Irish géiss.

Kurią tarmę siūlai skriausti? Ir kuo mes prastesni, pvz, už švedus (gås), jei jie užrašo savo garsus, o mes negalime?

Taip, tame ir yra esmė, kad žemaitis su dzūku nesusikalbėtų. Tačiau visi skaitome tuos pačius laikraščius, žiūrime TV. Turime vieną įstatymų rinkinį, telšiškis ar visaginietis atvažiavęs Kaunan studijuoti irgi turi bendrauti su grupiokais iš visų pašalių. Jei gali savo kaime šnekėti bet kokiu dialektu, tai univero barake taip netinka. BLK ir yra šita sintezė, sintetinė kalba. Jei galite sunorminti kitaip - siūlykite.

Dėl etimologijos "dogmų". Jos labai gerai patvirtintos tyrimais. Tarkime, "brolis". Į šiaurės rytus: brālis,brat, į kitą pusę - brother,brethren,Bruder,broeder,brither. Nereikia su "makslu" išradinėt dviračio.

Arba nosinės. Vienuose regionuose galinis "n" dar likęs, kituose - visai prarastas, bet daugumoje dar girdimas "sunosėjimas". Galima rašyti "an", "a", "ã", "å" arba "ą", bet geriausias kompromisas yra būtent viena raidė, atpažįstama visose šnektose - vienose kaip "a", kitose - kaip "an", trečiose - kaip kažkas per vidurį. Vėlgi, etimologiškai:
žąsis - Old English gōs, from Germanic *gans, from Indo-European *g̑ʰans-.
* Germanic cognates: Old Frisian gōs, Middle Dutch gans (Dutch gans), Old High German gans (German Gans), Old Norse gás (Swedish gås).
* Other Indo-European cognates: Avestan

"Nesumaišiau" bet turit pripazhinti kad nosininiu rashiba blkoja ira norminei. Ir pritaikiti blkos shita normine rashiba kokeii nors tarmeii ira marazmas. Turbut i klausima kas butu rounsa bet to nukarimo blkoja neira. Todeil ash uzhtai kad butu rashoma oun ar kaip jus tarete. Blkos normine rashiba pritaikiti givai kad ir utenishkiu lietuviu kalbai ira marazmas kurentis haosa.
"prancūzišką spellingą" tai ira jusu duona bet prieko ko the lietuviu kalba. Ash turiu advokata finantsista draudeia ir jaigu man reiike ie ishaishkina ir ishverthe ish teiisineis kalbos i zhmoniu kalba. Tai ira ju duona bet man nereiike kazdieninem viesham bedravimui kalbeiti ir zhinoti teiisineis kalbos.
"Nuoroda" givas liudininkas Irena Smetonienei. Galite jos pasiklausti.
" nei laikraščiuose nesimokysiu" jus jau ishmokote su kuo jus ir sveiikinu.
"Rytprūsiai ir latviai originalų ilgą "o" pakeitė į "a"" tai ira dogma. Makyti lietuviu kalboja ira orginalas bet mokiti ira veilivas ir kaip itariu jo atsiradimas paveiiktas dogmos. Paneiikste su koshka tai tada atleiiskite tai ira slavofilia.

>Kur rason ir sumaishete su ka rAsa.<
Nesumaišiau. Tardamas "bonjour" arba "county" neištariu garso n. Panašus, tik silpnesnis pavinguriavimas yra ir lietuviškame garse ą.

>"gerbti kitų pasirinkimą" bet manes kaip ir kitu lietuviu jus negerbete kiek suprantu. Tik jus visi turi gerbti.<
Aš gerbiu kompromisą. Viešoje erdvėje kompromisai gali būti 3: rašyti ir kalbėti pagal taisykles (su ąčęė), jas supaprastinant vardan patogumo (per skypę rašau acee - skaitant akys pačios sudėlioja paukščiukus ir nosines) ir bile kaip (kas vėlgi tinka tarp draugų, bet viešumoje ne visiems suprantama). Man, pavyzdžiui, ganėtinai sunku iššifruoti tamstos tekstą, kaip, tikiuosi, ir pačiam iššifruoti mano "prancūzišką spellingą". Visų akys yra pripratusios prie vienos ar kitos rašybos, tačiau bet kas skaitantis spaudą ar knygas, baigęs mokyklą be problemų supranta taisyklingą. Iškraipymai tik sukelia sunkumų.

>Ash paseimu bet koki e irengini ir kuo puikiauseii rashau lietuvishkai.<
Aš pasiimu bet kokį QWERTY įrenginį ir kuo puikiausiai rašau bet kuria Europos kalba. Nuo tada, kai per žioplumą Piérre pavadinau Pierre ir vos neprašikau kontrakto. Dar kartą, SMS'ams tas negalioja (nes rašau retai, su angliškais nustatymais), kaip negalioja ir skypei (nes bendrauju su artimais žmonėmis, ir kartais trijų raidžių pakanka vietoj viso sakinio).

>"Ką reiškia "pareizhei"? " fonetinio rashto sistema sukurta apie 2005 pabaiga ir 2006 pradzhe.<
Nuoroda? Kažkaip negirdėjau... Jei ji tokia, kaip čia - tuomet, atleiskite, man ji nepriimtina. Pirma, man patogiau ąčęė rinkti vienu mygtuko paspaudimu, antra - kitos rašybos nei laikraščiuose nesimokysiu.

>"Aš skiriu, mano tėvai, seneliai ir uošviai skiria."<
Labai paprastai. Ą labiau nei a į galą "sugomurėja", eina link tylios ŋ.

>Dabar kaip bus su ...pro langely zhureya..kaiptik paskutineme zhodia ir ira ey kieta.<
Sutinku, dialektas. Bet suvalkiečiai taip netaria. Kaip minėjau, man tiktų ir panevėžietiškas ar utenietiškas tarimas kaip standartas - bet turime ką turime. Centrinės Lietuvos tartis visgi yra pagrindas, taip ir turėtų logiškai būti.

>Šašlыkas netinka " bet regiety tinka. Ir nareya (mazhvido nareia) tinka.<
T.p.

>" Rytprūsiai ir latviai originalų ilgą "o" pakeitė į "a"" o tai jau ishsigalvonizmas. Dogma.<
Ne dogma, o įrodymais paremtas faktas. Mokydamasis šeštos kalbos kaip žodyno pagrindą pradėjau imti etimologiją, todėl gerai suprantu, kaip tai yra svarbu ir pagrįsta. Juk negali taip imti ir iškalti po kelis tūkstančius kiekvienos kalbos žodžių - pradedi atrinkti sistemą. Tarkim, katė-koška-cat-Katz-chat man yra vienas žodis su būdingais toms kalboms mutacijomis.

>"bendrine rašyba, kad susikalbėtume" o tai jau bandimas pateiisinti blkishkas dejones lietuviu kalbos atzhvilgiu.<
Tos dejonės pagrįstos. Ir ne vien pas mus. Kitaip šveicarai nesusikalbėtų su prancūzais, o belgai su olandais. Tarkim, su kolegomis darbe susišneku, bet ką jie šneka tarpusavyje - sunkiai atrenku.

>Kaip tik mano kaip skaititojo akiratis prasipleistu ie ash matithiau ir girdeithiau netik blkishka lietviu kalba.<
Pilnai sutinku. Žinoti dialektus naudinga.

>"Taigi, "ė" labiau siejasi su "he" ash jum pateiikiau lietuviu kalbos fakta ir butu malonu jaigu ir jus ishliktumeite lietuviu kalboi arba bent jau aplinkineise rusu lenku latviu.<
Viena yra žodžių sujungimas, visai kas kita - garsų kaita atskirose žodžių dalyse. Lietuviai protoindoeuropietišką "he" pakeitė į ė, rusai - į o ir t.t.. Lygiai kaip pietų Europoje nunyko priekinė s: škola-Schule-school-escola-école. Jungimui galioja visai kitos naisyklės: ne yra->nėra, ne jest->net, does not->doesn't, ne sais->n'sais.

>LR kostitutsioi pasakita lietuviu kalba ir ash tai suprantu tesiogine zhodzhio prasme. Tai ira visa lietuviu kalba o ne atskira ir ishvestine ish lietuviu kalbos kultura kaip kad blka.<
Taigi, kuris dialektas? Ar į Konstituciją reiktų įrašyti Vilkaviškio, Prienų arba Kauno šnektą? Nes dievaži, aš dzūkiškai nesuprantu ir visai nenorėčiau, kad ta šnekta būtų rašomi įstatymai ar laikraščiai - nebent tai būtų oficialus dialektas, kurio būtų mokoma mokyklose.

>"aš taip nesielgiu" nes esate ispraustas ir tuo didzhiuojateis kad suskaldita lietuviu kalba. Kada mokosi uzhsienietheii blkos lituanisty turbut iems papasakoja blkos istoria. Bet turbut greiithiau nutili toks jau lituanisty budas.<
Ne suskaldyta, o kaip tik suvienyta. O lituanistų būdas niekuo nesiskiria nuo informatikų ar fizikų. Pamenu, kaip grupiokai piktinosi, kad visokios matricos ir dif. lygtys yra nesąmonė, niekam nenaudinga ir t.t. - o dabar sėkmingai juos panaudoja kaip efektyvius įrankius. Kalba, šalia kasdienio bendravimo, taip pat turi būti toks universalus įrankis su savo aksiomomis ir galbūt ne visada naudingomis taisyklėmis. Aš nesu už BLK kaip buitinio bendravimo įrankį - bet kaip už universalų kompromisą. Jei gali pasiūlyti panašiai universalią alternatyvą - siūlyk. Tačiau išvenk primityvinimo.

>"Tokiais būdais daug nepasieksi" nes pagal jus isheiitu kad lietuveii turi nezhinoti savo kalbos istorios. Ie turi maniti kad blka tai geras ateias priesh miliona metu. Atleiiskite paskutinio jusu sakinio tai nesupratau. Nepamathiau ka jus noreiot pasakiti.<
Lietuviai, be BLK privalo žinoti bent porą dialektų. Taip pat ir istoriją neapsiribodami savo kiemo šnekta. O ką norėjau pasakyti - kad paties rašliavos yra atgrasios, kaip tik parodančios, kam reikalingos taisyklės ir pan.. Atrodytų, jau perlaužiu akį - bet štai, vienas siurprizas po kito. Užuot sekęs mintį, turiu vieną kitą žodį perskaityti dar ir dar kartą, kad jis "suskambėtų". Tarkim, kur sistema: "paskutinIO", "sakinIO", bet "istorIOs". Arba: "lietuvEII". Juk: lietuvIs->lietuvIui->lietuvIai, lietuvĖ->lietuvEi->lietuvĖs. Mažas skirtumėlis, bet labai naudingas. Ir apskritai, kaip galima kalbėti apie kalbos istoriją, jei nematome, kas po nosimi? Su tokiu požiūriu nieko keista, jei nesigirdi nosinių raidžių ar nesimato sistemos tarp giminingų žodžių ir formų: rENčia->ręsti->rąstas, bet grĖsti->gresia->atgrasus. Arba, gerbiant kitas kalbas, EStrE->être, bet ScolA->école (juk irgi būtų galima rašyti etr, ekol).