Naujausios technologijos keičia mūsų gyvenimą, šiek tiek keičia ir pačią kalbą. Tiesa, kartais iškyla klausimas. Ar mūsų kalba elektroninėje erdvėje savaip evoliucionuoja, ar išsigimsta?
Nemaža dalis Lietuvos kalbininkų jau skambina pavojaus varpais- tokia išvada kalbos puoselėtojams peršasi panagrinėjus įvairių interneto svetainių komentarų ar atsiliepimų skilčių, taip pat – elektroninių laiškų ar trumpųjų SMS žinučių turinį.
Elektroninėje erdvėje – nauja kalba
Nors šalies Konstitucijoje parašyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba, informacinių technologijų suteiktos naujos bendravimo formos su dar XVI amžiaus viduryje Martyno Mažvydo padėtais rašytinės kalbos pamatais nebeturi nieko bendra. Lingvistai išskiria ne vieną lietuvių kalbos darkymo elektroninėje erdvėje būdą. Pavyzdžiui, vartojami anglų kalbos žodžių trumpiniai, prilipdant jiems lietuviškas galūnes, lietuviškos raidės žodžiuose keičiamos svetimų kalbų raidėmis, iškraipoma dvibalsių rašyba, pamirštama apie nosines raides (pvz. wabalas, textas, pujkiai, geraj ir t.t.).
Lingvistai pastebi, kad įvairios įmantrybės rašyboje, palyginti su taisyklinga lietuvių kalba, reikalauja mažesnių laiko sąnaudų. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis, kodėl lietuvių kalba elektroninėje erdvėje nūdien merdi.
Lietuvių kalba internete – kaip trečias brolis Jonas?
Lietuvių kalbos mokytojas, lietuvių kalbos vadovėlio internete „Gerbkime žodį“ autorius Algimantas Urbonavičius dalindamasis savo mintimis šalies spaudoje minėjo, jog svarbiausia priežastis – tautinės savigarbos stoka: „Gal kam gėda būti lietuviais?“ Jis išskyrė ir visuomenės abejingumą kalbos kultūrai, humanitarinių disciplinų nuvertinimą, galimybę bendrauti internete anonimiškai bei vyraujančią madą bendrauti žargonu.
Jam kažkada šalies spaudoje antrino ir Lietuvos kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vadovė Loreta Vaicekauskienė. Jos teigimu, gimtosios kalbos rašybos problemos ir gramatikos taisyklių nepaisymas bet kokioje elektroninėje erdvėje yra akivaizdūs. Specialistė pastebėjo, kad nerašyti nosinių raidžių ar vietoje dviejų lietuviškų raidžių parašyti taip pat skambančią svetimos kalbos raidę yra greičiau ir paprasčiau, bet ar gražiau? O vizualumas yra itin svarbus vaikams ir paaugliams, kurie, panašu, gali greitai pamiršti, kaip atrodo taisyklingai lietuviškai parašytas sakinys.
IT įrenginiuose lietuvių kalbos priemonės bus įdiegtos
Kalbininkai jaučiasi esą bejėgiai ir prieš buitinės ar vadinamosios gatvės kalbos įsiveržimą į viešąją rašomąją kalbą. Nors tai - neskoninga ir negražu, tačiau kalbininkai teigia negalį būti visų žmonių kalbos inspektoriais. Tiesa, Lietuvių kalbos puoselėtojai įvairiais būdais stengiasi populiarinti lietuvių kalbos rašybą ir simbolius IT įrenginiuose. Viena iš opiausių sričių - elektroninis paštas ir SMS žinutės. Dar prieš pusantrų metų, Kultūros ministerijoje įvyko diskusija, kurioje dalyvavo tuometis kultūros ministras Jonas Jučas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos inspekcijos, Ryšių reguliavimo tarnybos ir šalies mobiliojo ryšio bendrovių atstovai. Diskusijos dalyviai išanalizavo situaciją dėl SMS žinučių ir vieningai konstatavo, kad žinutės, rašomos lietuviškais rašmenimis, kainuoja tiek pat, kiek ir rašomos angliškais rašmenimis, tačiau yra trumpesnės — į vieną žinutę telpa 160 angliškos abėcėlės raidžių arba 70 lietuviškų. Tai lemia pasauliniai mobiliojo ryšio aparatų standartai. Buvo susitarta, kad mobiliojo ryšio operatoriai imsis papildomų priemonių ir suteiks vartotojams informaciją, kokie mobiliųjų telefonų modeliai tinka lietuviškiems rašmenims ar kaip juos įdiegti. Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio lietuvių kalbai elektroninėje erdvėje.Taip pat turi būti užtikrinama, kad ateities IT įrenginiuose būtų įdiegtos patogios lietuvių kalbos priemonės. Tai jau šiokia tokia pažanga, tiesa, galima diskutuoti ar tai pakeis kalbą elektroninėje erdvėje.
Lietuviai savo kalbą darkyti linkę labiausiai
Sutikite, daugelį neabejingų tautinei savimonei ir mūsų kalbai žmonių dabar erzina stiprėjanti anglų kalbos įtaka. Dar ne taip seniai ypač akivaizdžiai jutome rusų kalbos įtaką. Tiesa, pastaroji mums buvo primesta su okupacija, todėl visiems atrodė, kad jos įtakos reikia vengti, taip išreiškiant savo pilietinę poziciją. Dabar anglų kalbos mokomės su džiaugsmu, ji supa mus visose gyvenimo srityse šių dienų kosmopolitiškame pasaulyje, todėl su liūdesiu tenka pripažinti, kad šios svetimos kalbos daromui poveikiui nesame tokie atidūs. Ypač kai tai tampa savotiška mados ir gyvenimo būdo dalimi. Anglicizmų paplitimas vadinamas socialiniu-psichologiniu jaunimo reiškiniu, tai tiesiog mada, saviraiškos forma. Apie tai byloja sociologiniai tyrimai, kuriuose taip pat pabrėžiamas šio reiškinio neilgaamžiškumas. Tyrimai rodo, kad vos tik jaunuolis išauga iš maištingos paauglystės, baigia mokslus vidurinėje mokykloje ir pradeda studijuoti, keičiasi ne tik jo aprangos, bet ir kalbėsenos stilius.
Remiantis statistikos duomenimis lietuvaičiai itin linkę išdarkyti kalbą. Išanalizavus trijose Baltijos šalyse interneto tinklalapiuose skelbiamus komentarus paaiškėjo, kad tik 40 procentų lietuvių juose rašo taisyklingai. Mūsų kaimynams puoselėti savo kalbas sekasi daug geriau. Remiantis tyrimų duomenimis interneto erdvėje „nešvepluoja“ 78 procentai latvių, o estai išvis pavyzdingi- elektroninėje erdvėje taisyklingą kalbą naudoja net 98 procentai rašančiųjų estų kalba.
Elektroninė erdvė gali būti draugiška mūsų kalbai
Žinoma, skeptikai gali atsikirsti, kad elektroninėje erdvėje naudoti lietuvių kalbą yra itin sudėtinga. Esą parašius elektroninį laišką taisyklinga lietuvių kalba, jo gavėjas vietoje lietuviškų raidžių matys tik įvairių simbolių maišalynę. Tiesos šiame pasakyme yra. Tačiau visos šios bėdos ne tik techninės, bet ir dėl kompiuterinio neišprusimo. Svarbu, kad pašto programa taisyklingai rodytų laiškus, išsiųstus ISO 8859-13, „Windows-1257“, UTF-8 ir ISO 8859-4 koduotėmis, bei sugebėtų išsiųsti laiškus „Windows-1257“ arba ISO 8859-13 koduote. Su lietuviškais laiškais be priekaištų tvarkosi: naršyklių „Mozilla“, „Netscape 7“ pašto programos, naršyklės „Opera“ pašto dalis, atskiros el. pašto programos „Thunderbird“, „Scribe“, „Sylpheed“, „Pimmy“, dokumentų tvarkymo programa „Lotus Notes“, „Google“ el. pašto tarnyba „Gmail“. Naudojimosi šiomis programomis aprašus galima rasti Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tinklapyje (www.liks.lt).
Galbūt toks rūpestis susiruošus rašyti elektroninį laišką daug kam gali pasirodyti perdėtas. Tačiau susirūpinti kalba elektroninėje erdvėje tikrai verta. Natūralu, kad kalba kinta. Nes kinta ir pats gyvenimas. Elektroninio diskurso kalba visuomet bus šiek tiek kitokia, nei bendrinė. Tačiau gryninti ją ir rašyti taisyklingai tiesiog būtina. Dėl visos lietuvių kalbos išlikimo. Juk neveltui „Microsoft“ bendrovės tarptautinės strategijos direktorius D. Brooks yra pasakęs, kad kalba, kuri neįsitvirtins šiame elektroniniame pasaulyje, išnyks...
Almantas Karčiauskas
