Nors greitųjų kreditų sketorius pradėtas reguliuoti dar 2012-aisiais, o nuo 2013-ųjų liepos pirmos dienos tokių kreditų išdavimo sąlygos buvo ženkliai sugriežtintos, tai dar ne pabaiga, neseniai pranešė Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija (toliau – LVLKA).
LVLKA atliktas tyrimas parodė, jog dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos „lubų“ pokyčių vartotojai praktiškai negalėtų pasiskolinti mažesnės nei 2000 Lt sumos trumpesniam nei 24 mėn. laikotarpiui, nes skolinti tiesiog neapsimokėtų, tačiau ar tokie apribojimai iš tiesų sustabdys Lietuvių norą skolintis?
Plačiau papasakoti apie lietuvių skolinimosi įpročius bei galimų pokyčių poveikį greitųjų kreditų rinkai sutiko papasakoti Minipaskola.lt (UAB „Ferratum“) atstovas Tomas Šimkus.
Nemažai žmonių skolinasi, o ir kreditą teikiančių kompanijų Lietuvoje yra išties nemažai, todėl matome, jog jie yra labai populiarūs. Kas dažniausiai ir kada ima tokius kreditus Lietuvoje?
- Mūsų kompanijos duomenimis greitieji kreditai populiariausi vidutinio amžiaus žmonių grupėje (25-50 m.). Taip pat kreditus dažniau ima moterys nei vyrai. Tuo tarpu daugiausiai paraiškų visada gauname pirmadienį tarp 10-12 val. Tikriausiai dėl to lietuviai taip nemėgsta pirmadienių, – juokauja T. Šimkus. – Taip pat labiausiai stebina tai, jog pinigų žmonės dažniausiai pritrūksta išskirtinai 18 ir 28 mėnesio dienomis. Mažiausiai skolinamasi sekmadienį bei pirmąją mėnesio dieną.
Kalbėdami apie greituosius kreditus politikai dažnai eskaluoja, jog uždraudus greituosius kreditus teikti naktį sumažės juos imančių žmonių, ypač žalingų įpročių ir priklausomybių turinčių – narkomanų, alkoholikų, lošėjų. Ar tokie apribojimai smarkiai paveiktų greitųjų paskolų rinką?
- Na, mažiausiai paraiškų dėl kredito suteikimo gauname būtent naktį tarp 1-4 valandos ryto, tad apribojimai teikti kreditus nakties metu (aut. past. – nuo 22 iki 8 val.) yra nepagrįsti. Tokiu siūlymu projekto autoriai mano panaikinsiantys norą žaisti azartinius lošimus ar sumažins alkoholio vartojimą naktį, tačiau pamirštama, jog nakties metu yra suteikiama tik labai maža dalis kreditų, o prekyba alkoholiu ir taip uždrausta. Be to problematiški žmonės gali savo duomenis įsitraukti į registrą „Neteikit man kredito“, tad šių priemonių asociacijos nuomone pilnai pakanka. Manau, jog neatsižvelgiama ir į tuos asmenis, kurie dirba pamainomis. Tokie apribojimai iš esmės pažeistų jų teises.
Kaip manote, ar sumažinus smulkiųjų vartojimo kreditų bendrąją vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN) nuo 200 proc. iki 100 proc. (ar net iki 36 proc.) ir taip dar labiau apribojus šio sektoriaus veiklą kreditų išdavimas iš tiesų sumažėtų?
- Jei žmogui reikia pinigų, tai reikia. Jei jo pajamos leistų paimti 2000 Lt paskolą, jis vis tiek tai darytų, nepaisant to, jog jam galbūt reikia tik 500 Lt. Lietuviai gyvena sunkiai, o ir su esamais apribojimais mažas pajamas ar pajamų neturintys asmenys kredito pasiimti negali. Aišku, galbūt kai kurie žmonės ima greituosius kreditus pramogoms, tačiau mano manymu yra daug tokių, kuriems tiesiog nepasiseka. Jei, pavyzdžiui, jaunai šeimai sugedo viryklė, yra sergančių mažamečių vaikų, o gauti papildomų pinigų galimybės nėra, greituosius kreditus teikiančios kompanijos gali padėti. Paklausa formuoja pasiūlą, o ne atvirkščiai.
UAB „Ferratum“ kartu su LSVKA mato, jog įvedus naujus apribojimus iš esmės būtų sunaikinta smulkiųjų vartojimo kreditų rinka ir klientai netektų galimybės pasiskolinti smulkių kreditų trumpam laikotarpiui (pavyzdžiui, 200 Lt 30 d. laikotarpiui). Taip pat žmonės bus priversti imti didesnius kreditus, taip tikrai grimzdami į skolas. Aišku, išnyktų tokias paslaugas teikiančios mažos kompanijos, bet smarkiai išsiplėstų šėšėlinė skolintojų rinka, kuri ir dabar jau yra gana nemaža, o tai labai kenkia valstybei ir pačiai visuomenei.
Greituosius kreditus teikiančios kompanijos jau susitaikė su pokyčiais 2013-aisiais metais, kai finansinių įsipareigojimų dydis buvo susietas su vartojimo kredito gavėjo pajamomis, o štai vėl siūloma dar labiau griežtinti šią rinką. Ar lietuviai iš tiesų yra tokie neatsakingi, jog reikalingas toks didelis valstybės įsikišimas? Galbūt visiškai nesugebame įvertinti savo galimybių?
- Galbūt taip buvo pradžioje, kai tokie kreditai buvo naujovė, tačiau dabar lietuviai tikrai moka skaičiuoti pinigus. Aišku, dabartinė LSVKA statistika rodo, kad 2013-ųjų pokyčiai ir taip ženkliai riboja rinką. – pabrėžia ponas Šimkus. Lietuvoje išduotų vartojimo kreditų skaičius ir suma sumažėjo palyginus su praėjusių metų bei praėjusio ketvirčio rodikliais. Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, daugiau kaip 1,5 karto sumažėjo nuo 60 iki 90 dienų pradelstų įsipareigojimų skaičius. Taip pat trečdaliu sumažėjo ir pradelstų įsipareigojimų skaičius daugiau kaip 30 dienų laikotarpiui. Tai rodo, jog tiek vartotojai, tiek smulkiųjų vartojimo kreditų teikėjai skolinasi ir skolina atsakingiau. – pabaigai džiugiomis naujienomis pasidalina Minipaskola.lt atstovas.
