Amerikiečių antropologo F. Boaso pristatytą žavingą mintį, kad eskimų kalboje yra kelios dešimtys žodžių, reiškiančių sniegą, nemažai kalbininkų laiko greičiau išpūsta legenda, o kai kurie – netgi apgaule. Newscientist.com domisi: kaip yra iš tiesų?
Amerikiečių antropologas Franzas Boasas, keliavęs po Kanados arktiniame salyne esančią Bafino Žemę ir tyrinėjęs vietinių gyventojų – eskimų – gyvenimą, buvo ypatingai sužavėtas jų kalba. Savo 1911 metais išleistoje knygoje „The Handbook of American Indian Languages“ savo įžvalgomis jis sudarė įspūdį, kad eskimų kalboje egzistuoja tuzinai, o gal net šimtai skirtingų žodžių, reiškiančių sniegą. Vis dėlto Iki šiol paplitusią žavią idėją (amerikiečių dainininkė Kate Bush savo 2011 m. albumą pavadino „50 Words for Snow“) daugelis kalbininkų laiko greičiau išpūsta legenda, o kai kurie – netgi apgaule.
Vis dėlto naujausi atradimai perša mintį, kad visgi F. Boasas buvo teisus.
Šios teisybės ieškojimo diskusijos iš dalies kilo dėl eskimų kalbų šeimos gramatinio savitumo. F. Boasas tyrinėjo eskimų inuitų kalbą – vieną iš dviejų pagrindinių šakų. Kita šaka – jupikų. Kiekviena kalbos šaka turi daugybę dialektų, tačiau visa tai jungia vienas bruožas – jos yra inkorporacinės arba polisintetinės. Tai reiškia, kad kalbėtojas gali užkoduoti didžiulį informacijos kiekį vienu žodžiu, pridedant įvairias skirtingas priesagines pabaigas prie bendro pagrindo. Pavyzdžiui, vienas eskimų kalbos terminas anglų kalboje gali būti visas sakinys. Pavyzdžiui, Sibiro jupikų kalbos žodis „angyagh“, reiškiantis laivą, tampa „angyaghllangyugtuqlu“, reiškiančiu „be to, jos nori didesnio laivo“. Taigi, eskimų kalbos žodynų sudarymas tampa išties labai komplikuotu reikalu. Kyla klausimas, ar to paties pagrindo, bet skirtingas priesagines pabaigas turintys žodžiai yra bendros kalbos idiomos, ar viskas priklauso nuo kūrybinių kalbėtojo apibūdinimo įgūdžių ir tokių žodžių savarankiškais, skirtingais terminais vadinti negalima. Abu variantai įmanomi. Ir nuo to priklauso, ar F. Boasas buvo teisus, ar gerokai perdėjo, kalbėdamas apie eskimų kalbos lingvistinius bruožus ir terminų, reiškiančių sniegą, kiekybę.
Antropologo iš Arktikos studijų centro Vašingtone Igorio Krupniko įsitikinimu, F. Boasas buvo pakankamai atsargus ir kruopštus, nuspręsdamas, ar terminas atskiras, ar jo tokiu laikyti negalima. Jis sudarė 10 inuitų ir jupikų eskimų dialektų žodyną ir priėjo prie išvados, kad sniegą reiškiančių žodžių eskimai turi tikrai kur kas daugiau, nei kitos kalbos, pavyzdžiu, anglų. Centrinio sibiro jupikai turi 40 sniegą reiškiančių terminų, Kvebeko Nunaviko inuitai sniegą gali pavadinti bent jau 53 žodžiais. Tarp jų, ir „matsaaruti“ – drėgnas sniegas, „pukak“ – kristalinis smulkus sniegas, išvaizda primenantis druską.
Daugumoje šių dialektų žodynas, susijęs su jūros ledynais, yra dar turtingesnis. I. Krupnikas sudarė 70 ledo terminų Aliaskos inupiakų dialektu sąrašą. Tarp jų – „utuqaq“ – ledas, išliekantis metų metus, „siguliaksraq“ – kristalų sluoksnis, apgaubiantis vandenį, kai šis ima stingti, „auniq“ – porėtas, skylėtas, primenantis šveicarišką sūrį ledas.
Beje, ne vien eskimų kalbose egzistuoja tokių spalvingų terminų apibūdinti juos supančią šaltą aplinką. Anot norvegų lingvisto Ole Henriko Magga, samiai, gyvenantys Skandinavijos ir Rusijos šiaurinėse dalyse, turi bent 180 žodžių, susijusių su sniegu ir ledu. Samių kalba neturi polisintezės, tad atskirti atskirus savarankiškus žodžius – kur kas lengviau.
Apskritai, tai visiškai neturėtų stebinti. Tautos savo kalbose visuomet turi platų spektrą terminų, skirtų apibūdinti idėjas ir dalykus, itin svarbius kalbančiųjų gyvenime.
„Šiems žmonėms būtina žinoti, ar ledas yra pakankamai tvirtas, kad būtų galima juo vaikščioti, ar yra porėtas ir silpnas, kuriuo vaikščioti pavojinga ir rizikuojama įlūžti ir nuskęsti. Tai gyvybės ir mirties klausimas“, – kalbėjo lingvistas Willemas de Reuse`as iš Šiaurės Teksaso universiteto.
Visos kalbos suranda, kaip išreikšti tai, ko labiausiai reikia. Tai ne terminų gausos, kiekybės, o būtinybės klausimas.
