Šių mokslo metų pabaiga – išlikimo kova tarp dvyliktokų ir egzaminų ar jų sudarinėtojų. Iš gausybės straipsnių naujienų portaluose atrodo, kad dabartiniai egzaminai neįveikiami, o mokykloms susikalbėti su Nacionaliniu egzaminų centru – misija neįmanoma. Iš kitos barikadų pusės girdisi kaltinimai mokinių lengvabūdiškumu, nesimokymu. Tampa neaišku, ar iš tiesų kasmet mokyklos baigimo egzaminai tampa vis sunkesni, ar technologijomis ir viešaisiais ryšiais pramokę naudotis dvyliktokai pučia vis didesnius burbulus. Apie egzaminų svarbą, jų sudėtingumą kalbėjomės su mieste sutiktais gyventojais.
Virginija: „Neseniai turėjome šeimoje dvyliktoką, tad labiau domėjausi praėjusių metų egzaminais. Šiemet labiau pasiskaičiau tik apie lietuvių kalbos egzaminą ir manau, kad tiek temos parinktos normalios, tiek autoriai nesudėtingi. Tiesiog reikia daugiau mokytis ir viskas bus gerai. Visiškai suprantu, kad jaunas žmogus jaučiasi nesaugus ir pažeidžiamas, tačiau jei nuimtume tą stresą, visiems balai, manau, žymiai pagerėtų.“
Gintautas: „Šaunuoliai, kad kritikuoja, kad reiškia savo pilietinę nuomonę, vadinasi komisija kitais metais atsižvelgs. Tačiau pats vieningo valstybinio egzamino egzistavimas yra abejotinas, mano nuomone, nes tai sumažina įvairovę ir kūribingumą valstybėje. O ir siekinys tokio egzamino nėra aiškiai suprantamas. Universitetams tokių griežtų egzaminų nereikia. Ir siekimas surinkti „šimtukininkus“ nėra labai geras. Egzaminuose iš anksto parengiami standartai, galimi atsakymų variantai, todėl egzaminai veikiau primena varžybas, o ne kūrybinį rašymą. Vieningas egzaminas, rodo, kad nepasitikima mokytojais, nepasitikima sistema, mokiniais ir jų tėvais.“
Giedrius: „Aš manau, kad dvyliktokų egzaminai – per daug išpūstas burbulas. Visi jie laikys vienodą egzaminą, tad viskas teisinga. Egzaminai tam ir yra skirti, kad būtų patikrintos dvyliktokų sukauptos žinios. Patiriamas stresas yra tiesiog mokyklų neišmokymas tvarkytis ir valdyti jaudulio. Nemanau, kad dabar auga tingus jaunimas, jie yra labai motyvuoti, tik natūralu, kad jie domisi šiek tiek kitomis sritimis nei jų tėvai ar mokytojai.“
Ligita: „Girdėjau, kad sumišimas šiais metais yra. Manau, kad kuo toliau, tuo prasčiau mokyklos mokinius paruošia egzaminams. Auga lepūnėlių karta. Pati matau, galiu palyginti, kaip mokiausi mokykloje ir kaip dabar vaikai žiūri į pamokas, namų darbus. Kita vertus, ir švietimo sistema nėra tobula, reikėtų daugiau taikytis prie besikeičiančių jaunimo įpročių, aplinkos.“
