Sutinku, kad pavadinimai ir visuomenės taisyklės muša per pasitikėjimą savimi, kai tau patinka vedęs vyras, kai tu su juo turi santykių. Man labiausiai nepatinka, kad jeigu mano ryšys iškiltų viešumon, būčiau pasmerkta.
O ką aš tame gero radau, tai būtent laisvus santykius, jis vedęs aš ištekėjusi, vadinasi bendraujame tik abiejų noru ir tai yra geriausia, abu susitinkam tam nusiteikę, be jokių isipareigojimų. Per penkerius mūsų bendravimo metus nebuvo jokių nesusipratimų.
O kad sakau jog noriu turėti laisvą žmogų, tai būtent dėl sąžinės ramumo, juk daug geriau kai žinai jog įtelpi į visuomenės normas.

>p.TW.
Na, aš dabar irgi save laikau "vėtyta ir mėtyta" :D:D bet, jeigu tau atrodo, kad tu - labiau, tai man visai negaila. Būk :)

Mano zodziai skirti madam Valdonei:)

Apgailestaudama konstatuoju, kad esate tipine silpnavale moterele-mazochiste, praryjanti visas nuoskaudas ir visus pazeminimus, kuriuos bepasiulo Jums Jusu "mylintis" vyras; esate tiesiog apgailetina, nuzeminta ir paminta po kojomis moteris, be savo principu, be moterisko orumo, be savigarbos, be savojo "AS". Susimildama, nedalinkite cia savo "patarimu", nes jie- beverciai. Gyvenate apgaudinedama save, nes Jums taip patogiau; bet nebandykite apgauti kitu- vetytu ir metytu, stipriu ir principingu, isdidziu Moteru;) Jos puikiai supranta, kas yra kas.

liuks straipsnis.

Zana, nemanai, kad visa ko esmė tėra tik pavadinimuose? Kodėl bendravimą, juolab intymų, su tau patinkančiu žmogumi, "be parašų", vadini kerštu?
Ir kodėl mes taip nekenčiam mylimų ir, ypač, mylinčių?
Koks skirtumas, kad myli ne mane, bet jis juk - mylintis.
O giliau pažvelgus, juk aiškiai kyšo troškimas TURĖTI, ar ne? Bėda tik, kad ne visi trokštame būti TURIMAIS....

Išdavikui - jeigu, na, nesakau kad visi, bet jeigu dauguma vyrų būtų tokie kaip tu, juk pasaulis taptų idealus - nebeliktų nuskriaustų moterų, anei vaikų. Visi ir visos būtų mylimi/os ir mylintys/čios.:)

Kai mano vyras mane isdave su kita, maniau isiskirsiu, bet pabijojau turto dalybu, kaip tik pasitaike proga atkersyti tuo paciu. Vedybinio gyvenimo praktiskai nebeliko, tik gyvenimas tame paciame bute, kitaip sakant neoficialios skirybos, bet ne tame esme. Esme tame, kad as iki siol intymiai bendrauju su tuo paciu vyru, su kuriuo atkersijau pries penkerius metus. Jis vedes. O as ka tik isiskyriau. Nenoriu, kad jis isiskirtu ir vestu mane, pati niekada nerodau iniciatyvos su juo susitikti, niekada jam neskambinu. Svajoju apie laisva vyriski, apie normalius- neslaptus santykius. Atsibodo visur eiti vienai...

...siuo metu bendrauju intymiai su trimis moterimis, blin visos jos nuostabios, nei vienos nenoriu atsisakyti, visas jas myliu, visoms padedu kiek galiu, tiek finansiskai tiek psichologiskai, jei istinka kokia "moteriska krize", lekiu isklausyti ir patarti....visos jos zino, kad ne vieninteles, na ir ka dabar padaryti...na negaliu as su viena moterimi gyventi....

lenkiu galva Valdonei..