Kai žmonijos kelionės į kosmosą iš svajonių tapo realybe, vienas nežinomas faktorius buvo ne tik kosmoso aplinka, bet ir psichologija. Kaip žmogaus protas reaguotų į tokias ekstremalias sąlygas? Ar mikrogravitacija kartu su erdvėlaivio izoliacija sukels klaustrofobiją? Ar ištrūkimas iš Žemės gniaužtų galiausiai palauš psichiką? Ar yra toks dalykas, kuriuo mokslinės fantastikos rašytojai gąsdino jau seniai, kaip „kosmoso beprotybė“?
Laimė, kosmosas iš proto mūsų neišvaro. Bet tai nereiškia, kad nustojome domėtis naujos aplinkos poveikiu mūsų psichologijai. Nauja senojo „kosmoso beprotybės“ klausimo versija yra kaip buvimas toli nuo namų ilgainiui mus paveiks. Kaip gyvybė Marse galėtų paveikti kitą kosminę mįslę: žmogaus emocinę būseną?
NASA tikisi tai išsiaiškinti. Šią savaitę, kartu su Manoa universitetu Havajuose, agentūra pradėjo naujausią buvimo Marse imitacijos eksperimentą, Havajų kosmoso tyrimo analogo ir simuliacijos misiją (Hawaii Space Exploration Analog and Simulation mission – HI-SEAS). Didžiojoje Havajų saloje, 2,5 km aukštyje virš jūros lygio, sąlygos tokios marsietiškos, kaip tik įmanoma Žemėje: Mauna Loa vulkaninė dirva gana panaši į Marse randamą vulkaninį regolitą. HI-SEAS stengiasi įmanomai tiksliai atkurti gyvenimo Marse sąlygas – ir naujausia dėlionės dalis išbando žmogaus emocijas.
Šioje antrojoje HI-SEAS misijoje dalyvauja trys vyrai ir trys moterys, tikslingai maža grupė atrinkta iš 700 pareiškusių norą – ir joje yra neuropsichologas, aeronautikos inžinierius ir Oro pajėgų veteranas, tiriantis žmogiškąjį faktorių aviacijoje. Komanda gyvens 93 m2 kupolo formos būste. Ten jie praleis keturis mėnesius. (Susimąstykite minutėlę: gyventi su penkiais kitais nepažįstamais žmonėmis. Keturis mėnesius. Aukštų technologijų jurtoje.)
„Rengiamės kelti jiems stresą, – „Hawaii Tribune-Herald“ sakė Kim Binsted, projekto vyriausioji tyrėja. –Tokia tyrimo esmė.”
Išties. Bandymo metu įgula izoliuojama taip, kaip ji būtų izoliuota Marse. Vienintelis jiems leidžiamas ryšys su išoriniu pasauliu – tai yra, su šeima ir draugais – bus vykdomas elektroniniu paštu. (Ir jis bus užlaikomas 20 minučių, imituojant komunikaciją tarp Marso ir Žemės.) Jei tai nekels pakankamo streso, yra ir kitas šaltinis: kiekvienam misijos nariui bus suteiktos vos aštuonis minutės prausimuisi po dušu… per savaitę. Šios aplinkybės keliamo streso nemažina ir faktas, kad iš gyvenamos jurtos įgula galės išeiti tik apsivilkusi storas, izoliuotas uniformas, imituojančias skafandrus. Havajų karštyje.
Misijos metu mokslininkai tikrins subjektų nuotaiką ir bendravimo su kitais dalyviais sukeltus pokyčius. Jie taip pat tikrins įgulos kognityvinius įgūdžius, stebėdami, ar jie keičiasi, ir jei keičiasi, tai kaip.
Tuo pačiu metu įgula vykdys kitus su gyvenimu Marse susijusius projektus – tarp kurių bus 3D spausdintuvu atspausdintų chirurginių įrankių išbandymas, augalų auginimas sąlygomis, panašiomis į marsietiškas, ir, tikriausiai sukelsiantis mažiausią stresą atliekų perdirbimas į Marse galimus panaudoti įrankius. Jie taip pat vykdys projektus ir už savo gyvenamos vietos ribų, vilkėdami „kosminius skafandrus“ – tokius, kaip greta tekančių lavos srautų žymėjimas, – siekiant išbandyti gebėjimą dirbti kartu marsietiškomis sąlygomis. (Beje, visas šis darbas yra tąsa ankstesnio HISEAS 2013 m. eksperimento, kurio dalyviai bandė sukurti marsietiškus valgius, kurie būtų skanūs būsimiems kolonistams.)
Kodėl NASA rūpi, kaip šie šeši žmonės reaguos į potyrį, prilygstantį, ko gero, pačioms blogiausioms atostogoms Havajuose? Nes pilotuojama misija į Marsą yra NASA prioritetas. Nors tokio projekto finansavimas po finansavimo apkarpymų pakibo ant plauko, agentūra tebesitiki vykdyti misiją į Marsą, kuri turėtų būti pradėta ketvirtajame dešimtmetyje. Be to, reikia įsitikinti, kad į šią misiją siunčiami žmonės yra pasirengę jiems teksiantiems iššūkiams – ne tik technologiškai, bet ir emociškai.
Megan Garber www.theatlantic.com
