„Washington Post“ praėjusią savaitę pateikė infografiką, kuriame matyti Vokietijos ir Graikijos tariamai surenkami ar nesurenkami mokesčiai. Vokietijoje – 2,3 proc. „nesrinktų mokesčių“, o Graikijoje – 89,5 proc. Daugelis socialinių tinklų vartotojų tai įvardijo kaip pagrindinę Graikijos problemą, tačiau pateikti duomenys nėra tikslūs, teigia „BBC“.
Šie duomenys buvo paimti iš OECD ataskaitos (lentelė 6.16) kuri iš tiesų parodo istoriškai susiklosčiusias mokesčių skolas – o ne tų metų Graikijoje surinktus mokesčius.
Mokesčių ekspertas Richardas Murphy papasakojo, kad toks didžiulis skirtumas gaunama ne dėl graikų nesugebėjimo sumokėti mokesčius, o dėl netvarkingos apskaitos mokesčių sistemoje.
„Jautrios mokesčių sistemos stebi šiuos dalykus kiekvienais metais ir susitvarko, o Graikijos mokesčių inspekcija tiesiog žinojo, kad jiems jau nebėra tikslo nieko nurašinėti“, – pasakojo ekspertas, teigdamas, kad Graikija tiesiog tais metais nesirūpino „nurašyti senų skolų“.
R. Murphy neneigia, kad Graikijos ekonomika iš tiesų patiria didžiulių problemų dėl mokesčių nesurinkimo mastų, tačiau jis tikrai niekad nepasiekė 89,5 proc. lygio.
Tikslaus skaičiaus, anot „BBC“, pateikti neišeis. Anot tų pačių OECD pateiktų duomenų, Graikijos valdžia 2010-ais surinko 70,3 mlrd. eurų, arba 34 proc. šalies BVP – tai yra šiek tiek mažiau už ES vidurkį (38,5 proc.). Iš dalies tai paaiškinama šešėline ekonomika – pinigai uždirbami nemokant mokesčių, vengiant mokėti PVM.
Daugelis mano, kad statybos ar turizmas yra tos šakos, kur dažniausiai vengiama mokėti mokesčius, tačiau šių metų JAV akademikų ataskaita teigia, kad pagrindinės Graikijos mokesčių vengiančios ekonomikos šakos yra medicina, teisė, inžinerija ir žiniasklaida.
TVF studija rodo, kad 1999-2010 Graikijos šešėlinė ekonomika sudarė 27 proc. šalies BVP – kitose išsivysčiusiose šalyse šis rodiklis sudarė 20.2 proc.
Tai reiškia, kad vienas iš keturių eurų, kuris galėjo potencialiai būti apmokestintas buvo paprasčiausiai nuslėptas nuo valdžios, o Graikijos vyriausybė neteko apytikriai 28 mlrd. eurų mokesčių.
Graikijos kreditorių vienas iš pagrindinių reikalavimų ir yra mokesčių sistemos reforma, kuri supaprastintų PVM mokėjimo sistemą, užkamšytų mokesčių skyles ir sukurtų nepriklausomą mokesčių surinkimo agentūrą, kuriai įtakos daryti negalėtų vyriausybė.
