„Teisiniai motyvai, dėl kurių buvusi teisėja, Seimo narė Neringa Venckienė galėtų prašytis politinio prieglobsčio kitoje šalyje, man nėra žinomi. Pačios bylos nesklaidžiau, bet sprendžiant iš to, kiek informacijos pateikiama žiniasklaidoje, priežasčių nėra“, – portalui balsas.lt sakė Mykolo Romerio universiteto docentas, teisininkas Laurynas Biekša, komentuodamas žinias, kad N. Venckienė galbūt ieško politinio prieglobsčio užsienyje. Nebent, anot jo, tai būtų kitokios santvarkos šalis, kuri įsileistų politikę dėl politinių priežasčių ir rastų savų argumentų jos neišduoti.
„Turėtų būti šiurkštūs baudžiamojo proceso pažeidimai, o nei šiurkščių, nei nešiurkščių pažeidimų aš neįžvelgiu“, – aiškino L. Biekša. Pasak teisininko, šis atvejis niekaip negretintinas su čečėnų Maliko ir Khadizhat Gatajevų šeimos padėtimi. Šie asmenys, kaip žinoma, yra gavę prieglobstį Suomijoje. Ši šalis atsisakė juos išduoti Lietuvos teisėsaugai.
„Gatajevų byloje, mano supratimu, išties buvo padaryti šiurkštūs Baudžiamojo kodekso pažeidimai ir tai lėmė kitos Europos Sąjungos šalies apsisprendimą. N. Venckienės atveju motyvai būtų ne tokie, kuriuos būtų galima komentuoti tarptautinėje teisėje reglamentuoto politinio prieglobsčio instituto sąvokomis“, – kalbėjo L. Biekša.
Kaip vieną iš galimų šalių, kur N. Venckienė esą galėjo parašyti politinio prieglobsčio, žiniasklaida nurodo Australiją.
Skambus atvejis
Garsiausias atvejis, kai iš Lietuvos sprukusiems asmenims suteiktas politinis prieglobstis kitoje šalyje, yra būtent M. ir K. Gatajevų.
Dar 2012 metų gegužės pradžioje Suomijos migracijos tarnyba suteikė politinį prieglobstį Khadizhat ir Malikui Gatajevams, kurie iš Lietuvos buvo priversti pasitraukti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) persekiojimo. Kaltinamas vyriškis šiuo metu yra Suomijoje, kur sulaukė politinio prieglobsčio. 2009 metų birželį Kauno miesto apylinkės teismas M. ir Kh. Gatajevus pripažino kaltais dėl smurtavimo, grasinimo nužudyti ir savavaldžiavimo. Abiem buvo paskirta po 10 mėnesių nelaisvės. Praėjus keliems mėnesiams Kauno apygardos teismas sugriežtino bausmes ir skyrė po 1,5 metų nelaisvės. 2010 metų pradžioje iš pradžių Helsinkio, o vėliau ir Suomijos Aukščiausiasis Teismas atmetė prašymą išduoti sutuoktinius Lietuvai.
Balsas.lt primena, kad kaltinimai čečėnams buvo grindžiami 20-metės Sedos Esimbajevos parodymais apie buitinį konfliktą su globėjais. Vėliau žiniasklaida skelbė, kad pagrindine čečėnų šeimos kivirčų priežastimi tapo Sedos santykiai su vedusiu vyru – VSD pareigūnu. Persekiojamos čečėnų šeimos rėmėjus visą laiką stebino aktyvus VSD pareigūnų dalyvavimas byloje, kuri daugių daugiausia atrodo, kaip elementarus buitinis konfliktas ar ginčas dėl tikro ar tariamo smurto artimoje aplinkoje.
Jungtinėje Karalystėje nuo tariamai neteisingo persekiojimo politinį prieglobstį norėjo gauti ir bankrutavusios „Snoro“ banko vadovai. Politinio prieglobsčio statuso Lietuvoje neretai prašo čečėnų tautybės asmenys, Baltarusijos opozicijos atstovai.
N. Venckienė galėtų pasiekti tokį pat rezultatą, kaip M. ir K. Gatajevai?
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budkinas laikosi kitokios nuomonės, nei aukščiau cituotas teisininkas.
„Mes nevertinome kaltinimų, pateiktų N. Venckienei. Dvi žmogaus teisių organizacijos, analizuodamos patį vaiko (velionio Drąsiaus Kedžio dukters, - balsas.lt) paėmimo iš jos namų Garliavoje procedūrą ir buvo nuomonių, kad galėjo būti pažeista JTO Vaiko teisių apsaugos konvencija.
Galiausiai teoretikai prabilo apie tai, kad Seimas turi apsispręsti – kas svarbiau: teismo sprendimų vykdymas ar vaiko teisės“, - aiškino jis.
Pasak V. Budniko, jis neatmeta galimybės, kad kreipdamasi į kurios kitos šalies teismą N. Venckienė galėtų pasiekti tokį pat rezultatą, kaip M. ir K. Gatajevai arba į JAV pasprukęs Šarūnas Paberalis (buvęs Viktoro Uspaskicho apsaugos vadovas, kuris sutiko bendradarbiauti su Valstybės saugumo departamentu ir teikti duomenis, o paskui esą iškilo grėsmė jo gyvybei, - balsas.lt). Jį JAV federaliniai teismai atsisakė išduoti Lietuvai.
Kaltinimai N. Venckienei
Seimo posėdžių nebelankanti ir nežinia kur esanti N. Venckienė iš viso yra įtariama šešiais Baudžiamojo kodekso straipsnių pažeidimais:
- viešai užgauliai pažeminusi teisingumą vykdžusią Panevėžio miesto apylinkės teismo kolegiją. Už tai pagal Baudžiamąjį kodeksą jai gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų;
- nevykdžiusi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo perduoti vaiką motinai Laimutei Stankūnaitei, nevykdžiusi antstolio patvarkymų ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus parengtos bendravimo su motina tvarkos dėl teismo sprendimo vykdymo. Už tai gresia viešieji darbai, bauda laisvės apribojimas arba areštas;
- trukdžiusi antstolei antstolei, atsisakiusi vykdyti jos nurodymus. Galimos sankcijos – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų;
- 2012 metų gegužės 17 dieną piktnaudžiavusi globėjos teisėmis, psichiškai žlugdžiusi savo velionio brolio D. Kedžio ir jo sutuoktinės Laimutės Stankūnaitės dukterį, pastatant jiems priešais stiklines duris, kuomet policiją per protestuotojus mėgino patekti į namus. Už tai taip pat gresia viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimu iki 1 metų;
- spardžiusi L. Stankūnaitę. Kodeksai čia siūlo viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 1 metų;
- pasipriešinusi policijos pareigūnui – tai yra sudavusi du smūgius į galvą. Už tai jai gresia viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Seime svarstant neliečiamybės panaikinimo klausimą jos šalininkai reikalavo kaltinimus patvirtinančio vaizdo įrašo iš pastato, kuriame viskas vyko, vidaus, bet gavo tik jo 12 sekundžių fragmentą. To pakako didžiajai daliai parlamentarų įtikinti, kad gintis N. Venckienė turi teisme.
***
Pabėgėlio statusas Europos Sąjungoje ir daugumoje demokratinių šalių yra suteikiamas užsieniečiui, kuris pripažįstamas pabėgėliu pagal 1951 m. Ženevos konvencijos nuostatas.
