Vyriausybės nutarimo projektus parengusios Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl siūlomų lengvatų biudžetas atitinkamai netektų 43 mln. eurų ir 135 mln. eurų pajamų.
„Dėl tokių valstybės biudžeto pajamų netekimų 2017 metais būtų pažeisti Lietuvos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme ir fiskalinės drausmės įstatyme (....) nustatyti fiskalinės drausmės apribojimai deficitui ir išlaidų augimui“, - tvirtina ministerija.
Įstatymo pataisų rengėjai tvirtino, kad biudžeto pajamų sumažėjimas būtų trumpalaikis ir padidėjus vartojimui, praradimai bus kompensuoti. Tačiau, anot ministerijos, vartojimas turėtų padidėti keturis kartus, o tai mažai tikėtina, tuo metu kitos pajamų kompensavimo priemonės nepateiktos. Finansų ministerija taip pat nurodė, kad deklaruojamas lengvatos tikslas - sumažinti šios produkcijos kainas - gali būti nepasiektas, nes praktika rodo, kad prekės ir paslaugos tokiu atveju iš esmės nepinga.
Ministerijos duomenimis, nuo 2013-ųjų pradžios sumažinus keleivių vežimo PVM tarifą nuo 21 iki 9 proc., šių paslaugų kaina per pirmuosius metus padidėjo 1 proc., o per beveik ketverius metus (iki pernai lapkričio) - 3,8 proc. Tokai pat lengvata nuo 2013-ųjų pradžios taikoma ir laikraščiams bei žurnalams, tačiau jų kainos padidėjo atitinkamai 1,7 proc. ir 36,8 procento.
Dėl 9 proc. PVM tarifo, 2011 metais taikytas apgyvendinimo paslaugoms, jų kaina per metus padidėjo 4,1 proc. Nuo 2015-ųjų jis vėl sumažintas iki 9 proc., tačiau šios paslaugos per beveik dvejus metus pabrango 3,4 procento.
Įstatymo pataisą dėl 5 proc. PVM tarifo šviežiai atšaldytai mėsai bei žuviai parengęs buvęs Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas nurodė, kad lengvatinis PVM tarifas sudarytų verslui palankias sąlygas ieškoti naujų rinkų. Tuo metu pataisą dėl 5 proc. PVM tarifo būtiniausiems maisto produktams teikę ankstesnės kadencijos Seime dirbę Darbo partijos atstovai tvirtino, kad tai sudaryti palankesnes sąlygas realizuoti kokybiškesnius būtiniausius maisto produktus bei stiprinti ir plėsti verslą kaime.
Anot ministerijos, siūlomos lengvatos nėra tinkamos įstatymo pataisų rengėjų deklaruojamiems tikslams pasiekti, nes PVM yra vartojimo mokestis ir lengvata turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojams, o ne prekių ar paslaugų teikėjams. Ministerija taip pat nurodė, kad PVM tarifų dydis nėra svarbiausias veiksnys, lemiantis maisto produktų konkurencingumą, nes jų kainų lygį lemia ir daug kitų veiksnių, tokių kaip sąnaudos, atitinkamos rinkos pasiūlos ir paklausos santykis, produkcijos gamybos plėtros ir specializacijos galimybės, kokybė ir panašiai.
Dabar 5 proc. lengvatinis PVM tarifas taikomas kompensuojamiems vaistams ir brangiems nekompensuojamiems vaistams, o 9 proc. - keleivių vežimui, spaudai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui.
