Šią savaitę pristatytas naujasis Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingas. Šiemet valstybinės ir privačios šalies aukštosios mokyklos reitinguotos jau keturioliktąjį kartą.
Nors šiemet didelių pokyčių reitinge nebuvo – į pirmąjį geriausiųjų universitetų penketuką tradiciškai pateko Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Mykolo Romerio universitetas (MRU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – tam tikrų naujovių vis tik šių metų aukštųjų mokyklų reitingavimas pateikė.
Reitingo rengėjai be jau tapusių įprastais vertinimo kriterijų (mokslo ir meno veiklos, akademinio personalo ir alumnų veiklos, universiteto tarptautiškumo, studijų krypčių įvairovės ir studijų sąlygų universitete), šiemet įvedė dar vieną – aukštosios mokyklos buvo vertinamos ir pagal absolventų įgytų specialybių paklausos darbo rinkoje kriterijų, kuris atskleidė, kokių aukštųjų mokyklų absolventai dažniausiai varsto darbo biržos duris.
Tiesa, pačių aukštųjų mokyklų atstovai nenori sutikti, kad šis reitingas, kuriuo itin domisi abiturientai, objektyviai atspindi situaciją.
Reitingas – būdas varžytis?
Kauno technologijos universiteto prorektorius, LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas, kalbėdamas apie naująjį universitetų reitingą, sakė: „Reitingas ką tik paskelbtas, tad labai išsamiai su juo susipažinti nespėjau, bet pats aukštųjų mokyklų išsidėstymas ir faktas, kad nėra labai ryškių pokyčių, išskyrus Sveikatos mokslų universitetą, rodo, kad nusistovėjo rodiklių sistema. Pats faktas, kad Lietuvoje yra nepriklausoma institucija, kuri imasi šio darbo, yra teigiamas.“
Pasak P. Žiliuko, ypač svarbu, kad reitinge atsispindi dėstytojų kvalifikacijos, aukštųjų mokyklų finansavimo klausimai bei visuomenės požiūris – darbdavių ir studentų. „Galima įžvelgti ir tam tikrų niuansų, nes reitingavime naudojami rodikliai nėra to paties laikotarpio, nemaža dalis rodiklių yra inertiški, sunkiai kaupiami. Apie rodiklių nustatymą reiktų pagalvoti valstybės mast: suprantama, kad ŠMM ir kitos ministerijos panašiais pavadinimais kitose šalyse į šią veiklą tiesiogiai nesikiša, bet reiktų pasirūpinti, kad dalis rodiklių būtų audituoti ir neatsirastų piktnaudžiavimo galimybių. Juk niekam ne paslaptis, kad aukštosios mokyklos lenktyniauja ne tik rinkodaros veiksmais, bet ir šioje vietoje“, – kalbėjo P. Žiliukas.
Pašnekovo teigimu, dėl kai kurių dalykų sprendimus pasitarusios gali priimti ir pačios aukštosios mokyklos. „Aukštosios mokyklos savo metinės veiklos ataskaitose pateikia daugybę vertingų duomenų, bet jeigu jų pateikimo kriterijai skirtingi ir nėra siekiama suvienodinti šios informacijos pateikimo, kažkam iš šalies tuos duomenis lyginti labai sunku. Pasaulyje yra 15 tūks. aukštųjų mokyklų, o tūkstantuke mes esame matomi, tai yra gerai.“
P. Žiliuko teigimu, turime atkreipti dėmesį ir į kai kuriuos neigiamus dalykus, tokius, kaip dėstytojų ir studentų santykis: esama aukštųjų mokyklų, kuriose dėstytojų ir studentų santykis yra vienas prie dviejų, o Lietuvoje kol kas tokiais rodikliais pasigirti negalime.
Reitingu domisi moksleiviai ir tėvai
Į klausimą, ar aukštųjų mokyklų reitingai gali atspindėti aukštojo mokslo reformos inicijuotus pokyčius, pašnekovas sakė: „Aukštojo mokslo sistema labai inertiška ir pokyčiai taip greitai joje neįvyksta. Kalbama, kad Lietuvoje per daug universitetų, bet jei pažvelgsime atidžiau, tai tėra keturi miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai.“
„Priėmimo metu jaučiamas susidomėjimas šiuo reitingu – jį vertina stojantieji ir jų tėvai. Reikia kalbėti ne tik apie aukštąjį mokslą, bet ir bendrojo lavinimo sistemą: devyni dešimtadaliai moksleivių ketina studijuoti socialinius humanitarinius mokslus, o tiksliesiems lieka vos vienas dešimtadalis. Nereikia pamiršti, kad iš to dešimtadalio ne visi moksleiviai mokyklą baigs gerai ir pradės studijuoti pasirinktoje srityje“, – kalbėjo P. Žiliukas.
Studentai palankiai įvertino Šiaulių universitetą
Prie Lietuvos aukštųjų mokyklų rengiamo reitingo aktyviai prisidėjo ir Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, kurios vadovė Ieva Dičmonaitė, komentuodama naująjį reitingą, sakė: „Šiemet vertinat aukštąsias mokyklas apklausoje dalyvavo 8 tūkst. studentų. Nors tikėjomės, kad šiemet sulauksime kokių nors pokyčių – tai neįvyko ir reitingas labai panašus į praėjusių metų. Vienintelis reitingo pokytis yra tai, kad kai kurios aukštosios mokyklos susikeitė vietomis. Didžiausias netikėtumas – Šiaulių universiteto įvertinimas, kuriam studentai skyrė trečiąją vietą reitinge“.
Pasak I. Dičmonaitės, daugiausiai dėmesio apklausoje buvo skirta dėstytojų darbo vertinimui – ar dėstytojai sugeba sudominti studentus, ar atsižvelgiama į poreikius ir nuomonę.
Prasčiausiai studentai įvertino studijų sąlygas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Vilniaus dailės akademijoje. „Daugiausiai įtakos tokiam negatyviam studentų vertinimui turėjo infrastruktūra, informacijos apie studijų kokybę suteikimo klausimas, mobilumo aspektai“, – kalbėjo LSAS vadovė.