CNN klausia, ar laivybos sektorius – dėl kurio taršos padarinių kasmet miršta 60 tūkst. žmonių – gali būti ekologiškesnis.
Kaip praneša CNN, Honkongo, miesto, kuriame dėl smogo beveik nematyti horizonto, gyventojai jau seniai palaidojo viltis gyventi „švariai ir žaliai“.
Tačiau viena Australijos kompanija bando paneigti šią nuomonę: ji antrame pagal užimtumą pasaulio uoste pristatė ekologiškus keltus, varomus saulės ir vėjo energija.
Kompanija „Solar Sailor“ sukūrė naujo tipo burlaivius, kurių tvirti sparnai padengti saulės baterijomis – jie gali susilenkti ar išsiskleisti priklausomai nuo saulės ir vėjo krypties. Keturi tokio tipo keltai Honkonge pradės plaukioti nuo kitų metų pradžios.
Skelbiama, kad vėliau šie keltai turėtų atsirasti Šanchajaus (Kinija) ir San Francisko (JAV) uostuose.
„Kai pradėjome dirbti 1999 metais, barelis naftos kainavo 10 dolerių, tada niekas negirdėjo apie hibridinius automobilius ir žmonės nebuvo labai gerai susipažinę su klimato atšilimu, – cituojamas „Solar Sailor“ generalinis direktorius Robertas Dane`as. – Šiuo metu barelis kainuoja 73 dolerius ir žaliosios technologijos kaip niekad anksčiau yra finansiškai patrauklios.“
„Solar Sail“ nuotr.
Kaip teigiama CNN, keltai negamina labai daug šiltnamio efektą skatinančių dujų, tačiau apskritai dėl laivybos sektoriaus taršos padarinių kasmet pasaulyje miršta apie 60 tūkst. žmonių.
Daugiausia teršia didieji tanklaiviai ir krovininiai laivai – jie gabena apie 80 proc. viso pasaulio krovinių.
Dėl šios priežasties „Solar Sail“ pradeda žvalgytis, kaip padaryti šiuos didžiuosius laivus, kurie yra varomi labai stipriai teršiančiais degalais ir yra didžiuliai klimato atšilimą greitinančių sulfanilamido dujų gamintojai, ekologiškesnius. Prognozuojama, kad iki 2020 metų sulfanilamido dujų jūroje bus pagaminama daugiau nei fabrikuose sausumoje.
Kaip pranešama, šiuo metu didžiausia Kinijos laivybos kompanija „Cosco“ jau įpusėjo derybas su „Solar Sail“ dėl saulės baterijų sparnų įdiegimo didžiuosiuose savo tanklaiviuose. CNN primena, kad 2008 metų gruodį kitos laivybos kompanijos „NYK Line“ laivas „Auriga Leader“ tapo pirmuoju didžiuoju krovininiu laivu, kuriame įdiegta pagalbinė saulės energijos sistema.
„Solar Sail“ nuotr.
Kaip CNN teigė Nikolaosas Kirtatosas, Jūros inžinerijos laboratorijos prie Nacionalinio technikos universiteto Atėnuose (Graikija) direktorius, saulės energija varomi supertankeriai yra „labai siektinas“ dalykas.
„Dideliems laivams reikia labai daug energijos, o technologijos iki jų neartėja. Saulės baterijoms reikia labai daug vietos“, – teigia jis.
Pasak jo, bent jau du artimiausius dešimtmečius iškastinis kuras bus pagrindinis didžiųjų laivų energijos šaltinis: tradiciškai laivybos industrija yra lėtesnė nei kitos pramonės šakos, pavyzdžiui, aviacija ar automobilių gaminimas.
Pasak CNN, dėl to, kad laivyba dažniausiai vyksta už nacionalinių valstybių ribų (tad skleidžiamos emisijos nedidina šalies taršos balanso), todėl jos dažnai „pražiūri“ šio sektoriaus reguliavimą.
Pasak Jameso Corbetto, Jūrų politikos profesoriaus Delaware`o universitete (JAV), jei tarša laivininkystės sektoriuje nemažės, 2012 metais nuo jos sukeltų padarinių mirs 87 tūkst. žmonių.
Šiuo metu vykstančioje Jungtinių Tautų konferencijoje klimato kaitos klausimais Kopenhagoje (Danija) turėtų būti susitarta dėl mokesčių degalams, kurie sunaudojami krovininiuose laivuose.
Pasak vienos didžiausių laivybos kompanijų pasaulyje „Maersk“, ji sveikintų griežtesnius apribojimus. Pasak šios kompanijos atstovo Soreno Stigo Nielseno, atsakingo už ekologinės pusiausvyros plėtrą, yra daug būdų, kaip milžiniškus laivus padaryti ekologiškesnius.
Pasak jo, svarbu statyti ne tik saugesnius laivus – su dvigubu dugnu, kad nafta išsilietų daug sunkiau, – bet ir reguliuoti, kaip tie laivai valdomi. „Jei laivai plauktų dvigubai lėčiau nei dabar, būtų sutaupyta daug degalų ir kitų lėšų“, – teigia S. S. Nielsenas.
Skelbiama, kad „Maersk“ iki 2012 metų anglies dvideginio emisijų kiekį planuoja sumažinti 20 proc. Kaip nurodo pati kompanija, nuo 2002 metų emisijų kiekį pavyko sumažinti 15 proc.
