„Man Mažoji undinėlė primena kandidates, besistengiančias tapti Europos Sąjungos narėmis. Juk ji darė viską, kad žuvies uodega virstų žmogiškų kojų pora. ES piliečiai sprendžia, ar leisti kitokioms nei jie „undinėlėms“ tapti vienomis iš jų.“
Tokį metaforišką komentarą Europos Parlamento puslapyje „Facebook“ tinkle paliko vartotoja Viktoriya, atsakydama į EP fanams socialiniame „Facebook“ tinkle užduotą klausimą „ar jūs pasirengę naujam ES plėtros etapui, ar jis būtinas, kokias šalis vertėtų priimti?“
Ar jūs pasirengę?
EP „Facebook'o“ puslapyje buvo sulaukta daugiau nei 200 komentarų ir karštų diskusijų ES plėtros tema.
Kai kurios nuomonės kardinaliai skyrėsi: „mes jau pakankamai dideli“, mano Katia, „ankstoka“, mąsto Björnos, „visi yra laukiami“, rašo Natalia. Dauguma komentatorių sutiko, kad ES plėtra yra „geras dalykas“ ir išreikšė viltį, kad ES „neužsivers ir toliau skatins skirtingų visuomenių bendradarbiavimą“.
„Geriau jau būkim pasirengę, reikia daug ką nuveikti tam, kad būtų išpažįstamos Erazmo, o ne Makiavelio idėjos“, – ragina Galina. „Kol žmonės nesuvoks, jog Europos Sąjungos esmė – ateitis (ji iš esmės sukurta praeičiai įveikti), o ES pati nežinos kuo ji nori tapti (demokratiška federacija ar paprasčiausia elitų dominuojama ekonomine erdve), pernelyg anksti pradėti didesnius plėtros projektus“, – susimąstyti ragina Martin.
Dauguma internautų sutinka, kad „plėtra turėtų remtis bendromis vertybės“. „Visi europiečiai, išpažįstantys europines laisvės ir žmogaus teisių vertybes, yra laukiami, nepriklausomai nuo jų etninės kilmės. Rasizmui, seksizmui ir homofobijai ne vieta Europos Sąjungoje“, – reziumuoja Maria.
Kur turėtų baigtis Europos Sąjungos plėtra? Karštose diskusijose vieni siūlė nubrėžti aiškias galutines ES ribas, kiti ragino nestatyti naujų geležinių uždangų ir leisti prisijungti visoms Balkanų šalims, Islandijai, Turkijai, šiaurės Kiprui, Ukrainai, Moldovai, Kaukazo šalims ir Rusijai, jei šios valstybės užtikrins demokratines savo piliečių teises ir demokratiniu būdu nuspręs stoti į ES.
Internautai yra įsitikinę, kad „plėtra nebus greita“, o ES turi gerai jai pasirengti. „Privalome neskubėdami rasti tinkamą kultūrinę, politinę ir finansinę pusiausvyrą“, – rašo Salvie. „Europos Sąjunga – puikus politinis kūrinys. Nesunaikinkime jo kirsdami kampus“, – neskubėti ragina Pierre-Antoine.
Dalis komentatorių mano, kad plėtra turėtų palaukti, kol ES išspręs vidines problemas. „Dabar netinkamas laikas kalbėti apie plėtrą. Finansų krizė verčia žmones skausmingai reaguoti į pokyčius, kuriuos jie gali suvokti kaip grėsmę“, – pabrėžia Javier.
Pasak Labinot, kai kurioms narystės siekiančioms narėms nevertėtų „skubėti ir paranojiškai siekti prisijungti“ – „namų darbus“ jos galėtų atlikti nemąstydamos apie ES, kadangi narystė nėra tikslas savaime.
Į ES norinčios įstoti valstybės raginamos tęsti reformas
Trečiadienį Europos Parlamentas vertino naujų kandidačių pasirengimą prisijungti prie ES. Europarlamentarai teigiamaii įvertino Kroatijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pastangas siekiant įstoti į ES. Tuo tarpu Turkija turėtų gerokai pasitempti gerindama žmogaus teisių padėtį ir santykius su kaimyninėmis šalimis.
EP priimtoje rezoliucijoje teigiamai vertinama Kroatijos pažanga ir reiškiamas įsitikinimas, kad derybos su ja dėl narystės galėtų būti užbaigtos jau šiemet, o šios šalies prisijungimas prie ES suteiktų teigiamas paskatas kitoms regiono valstybėms.
Europarlamentarai ragina Kroatiją toliau stiprinti viešąjį administravimą, ryžtingiau vykdyti teismų reformą, veiksmingiau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, užtikrinti ilgalaikį pabėgėlių sugrįžimą ir visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai. Savo ruožtu EP nerimauja dėl mažėjančio kroatų pritarimo narystei Sąjungoje.
Derybos su Makedonija turėtų „prasidėti artimoje ateityje“, jei kovą tam pritartų Europos Vadovų Taryba. Europarlamentarai teigiamai vertina šioje šalyje vykdomas reformas, tačiau pažymi poreikį veiksmingiau kovoti su korupcija, užtikrinti žiniasklaidos laisvę bei pagerinti tautinių grupių tarpusavio santykius. Parlamentas ragina šią šalį bei Graikiją sustiprinti pastangas rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą dėl valstybės pavadinimo.
Tuo tarpu Turkijos pažanga vis dar nėra pakankama. Šalis raginama įtvirtinti teisės viršenybę ir išraiškos laisvę, reformuoti Konstituciją ir rinkimų įstatymą, užtikrinti tautinių, religinių ir seksualinių mažumų teises, veiksmingiau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat pagerinti santykius su kaimynėmis.
EP įspėja, kad iki šiol nenormalizuoti Turkijos santykiai su Kiprui gali „rimtai paveikti derybų procesą“. Turkijos valdžia raginama „konkrečiai prisidėti prie visapusiško Kipro klausimo sprendimo, pagrįsto dviejų zonų ir dviejų bendruomenių federacija“.
Europa.eu, ESnaujienos.lt
