Europa – didžiausia motorinių transporto priemonių gamintoja pasaulyje, todėl automobilių pramonei smogusi krizė palietė ne vieną joje dirbantį europietį. Katastrofiškai mažėjant pardavimams ir eksportui, europarlamentarai aptarė galimybes padėti šiai buksuojančiai pramonės šakai.
Europos automobilių pramonėje dirba 2 mln. žmonių, netiesiogiai ji sukuria dar 10 mln. darbo vietų. ES pagaminami ir surenkami 27 proc. pasaulio automobilių, todėl ši pramonės šaka yra svarbus eksporto variklis.
Smūgis žemiau buferio
2008 m. aštuoniais procentais smuko Europos automobilių pramonės pardavimai, sumažėjo eksportas. Manoma, kad 2008-2009 m. automobilių gamyba ES susitrauks penktadaliu.
Krizė smogė ne tik patiems stambiesiems gamintojams, bet nedideliems tiekėjams ir platintojams. Nepaisant nuolaidų, naujų automobilių neįperkantiems europiečiams vis sunkiau gauti kreditą jiems įsigyti. Akivaizdu, kad vien tik paskolos automobilių gamintojams šios pramonės sunkumų neišspręs.
Parama – inovacijoms ir perkvalifikavimui
Kovo 24 d. plenariniame posėdyje su pramonės komisaru Günteriu Verheugenu diskutavę europarlamentarai pritarė Komisijos siūlymams dėl bendrų sprendimų ieškojimo ir protekcionizmo sustabdymo būtinybės.
Pasak EP narių, Europa privalo išsaugoti automobilių pramonę, tačiau investicijas reikia nukreipti į ateitį – ekologiškesnių ir saugesnių automobilių kūrimą. Anot jų, mokesčių mokėtojų pinigai taip pat gali būti naudojami padėti žmonių, nukentėsiančių nuo struktūrinių pokyčių automobilių pramonėje, mokymui ir perkvalifikavimui.
EP nariai taip pat pasiūlė koordinuotai ieškoti nešališko ir sąžiningo sprendimo ieškant išeities iš padėties, kurioje atsidūrė JAV „General Motors“ valdomos „Opel“ ir „Saab“ bendrovės.
Savo ruožtu Parlamentas atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios ES šalių taikomos trumpalaikės priemonės „gali iškraipyti bendros rinkos konkurenciją ir padaryti ilgalaikę žalą konkurentiškumui“.
Parlamentas ragina Europos Komisiją „atidžiai stebėti automobilių pramonės raidą ES nepriklausančiose šalyse, visų pirma Jungtinėse Valstijose ir Azijoje, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas tarptautiniu mastu, kad būtų susilaikoma nuo protekcionistinių ir diskriminuojamųjų priemonių taikymo pasaulinėje automobilių rinkoje“.
ES automobilių pramonė
Europos automobilių pramonė kasmet pagamina 19 mln. automobilių. Šiame sektoriuje dirba virš 12 mln. žmonių.
220 mln. automobilių rieda vient tik Europos keliuose.
Automobilių gamyntojai kasmet į tyrimus į plėtrą investuoja 20 mlrd. eurų. Pati ES yra 6-oji automobilių eksportuotoja pasaulyje.
Kokius degalus turėtų naudoti automobiliai?
Europa siekia, kad iki 2020 m. 10 proc. jos keliuose sunaudojamų degalų būtų gaminama iš alternatyvių energijos šaltinių, todėl atidžiai nagrinėja galimas alternatyvas, tokias kaip biokuras, elektra ir vandenilis.
Biokuru – biodyzelinu ir bioetanoliu – varoma vis daugiau automobilių. „Užsiaugindami“ degalų išvengiame priklausomybės nuo kuro importo, o degdami biodegalai teršia mažiau, nei tradicinis kuras.
Deja, yra ir tamsioji biokuro pusė. Gaminant biokurą iš maistinių kultūros – javų, runkelių, sojų, cukranendrių ar palmių – gali padidėti maisto produktų kainos. Iškertami miškai, naikinama gamta, auginant kai kurias kultūras išsiskiria nemaži azoto oksido kiekiai.
Dėl šios priežasties europarlamentarai pareikalavo užtikrinti, kad biokuro naudojimas neturėtų neigiamų aplinkosauginių, socialinių ir ekonomių padarinių ir aktyviau plėtoti antros kartos biokuro technologijas.
Vandenilis – švarus kuras, tačiau jam bei juo varomiems automobiliams pagaminti vis dar reikalingi milžiniški energijos kiekiai.
Europos Parlamentas vandenilį siūlo gaminti panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Pasak europarlamentarų, vandeniliu varomi automobiliai bus populiarus tik sukūrus vandenilio degalinių tinklą visose ES šalyse.
Mažiau CO2 išskiriantys automobiliai
Europos Parlamento sprendimu ne vėliau kaip iki 2012 m. 65 proc. naujai pagaminamų keleivinių automobilių turės išmesti ne daugiau nei 120 g/CO2 vienam kilometrui.
Patobulinus variklių technologijas CO2 išmetimas turės mažėti iki 130 g, o papildomomis priemonėmis, tokiomis kaip padangų, oro kondicionavimo sistemų tobulinimas ir biokuro naudojimas, turės būti pasiektas papildomas 10 g CO2/km sumažėjimas.
