Labas vakaras. Šia vasara apvažiavau Lietuvą su dviračių, vienas. Per 15 dienų su dviračių prisukau 1415 kilometrų. Nemeluoju. Nes turiu, kur buvau apsistojęs foto nuotraukas. Bet pirma laikiausi savo saugumu, kad kas manęs nesutintų kelyje. Pirma, mano batai buvo balti ir kelnės juodos. marškinėliai geltoni ir dar liemenė su užrašu ant nugaros Iš kurios vietos išvažiavau su to miesto herbų. Taip, kad laimingai išvažiavau. Nors važiavau negalimoje vietoje, autostradoje, bet man niekas neturėjo pretenzijų. Vietos kelyje visiems užteko. Teko ir vakarais bei naktį važiuoti su įjungtais žibintais. Taip, kad visas saugumo priemones išbandžiau ir namo grįžau sveikas , tik labai pavargęs. Nes paskutine mano diena ir visa naktį važiavau namo, kur teko susukti 209 kilometrų be perstojo. Bet savo tikslą pasiekiau ir savo svajone įgyvendinau. Taip kad pabuvojau tose vietose kur augau vaikystėje, jaunystėje ir paauglystėje. Aplankiau savo senus senai matytus gyvenimo draugus. O mane mėtė po visa Lietuva, kaip kokia karšta bulvę. Tai ir teko nuvažiuoti į tas vietas, kur teko gyventi, mokytis ir ilsėtis vasaromis. Aplankyti ir mirusiu mokytojų bei buvusių klasiokų kapus. Taip, kad vienui vienas ir važiavau, bet viskas laimingai gavosi. Norite tikėkite norite ne, tai jau čia Jums spręsti . Viso geriausio.

Mieli dviratininkai, išmokite prašau persivaryti savo dviratį per pereję, o nelėkti su juo akis išdegus.

todel,kad daugelis padziove dviracius del debilisku taisykliu