Šansai 2014 metų Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse matyti Lietuvai atstovaujančią dailiojo čiuožimo porą Deividą Stagniūną ir Isabellą Tobias mažėja, tačiau tiek sportininkai, tiek juos palaikantieji rankų nenuleidžia.
Remigijaus Šimašiaus inicijuotos pilietybės įstatymo pataisos, kurios palengvintų prezidentei Daliai Grybauskaitei galimybę priimti sprendimą, pirmadienį Seimo teisės departamento išvadose buvo įvertintos kaip prieštaraujančios Konstitucijai.
Seimo posėdžių salės neišvydęs projektas dar turi šansų ten patekti, jei jam trečiadienį žalią šviesą uždegs Teisės ir teisėtvarkos komitetas. „Tai, kad šiandien Seime nėra svarstomas šis projektas, lėmė du veiksniai – Teisės departamento išvados ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko sprendimas to klausimo nesvarstyti“, – portalui balsas.lt komentavo R. Šimašius.
R. Šimašiaus iniciatyva gniaužiama
„Man keista, jog komiteto pirmininkas taip aršiai pasisakė, kad šis klausimas nebūtų svarstomas, o dėl Teisės departamento išvados – man, kaip teisininkui, būtų gėda pasirašyti tokią išvadą, – kalbėjo parlamentaras. – Ten teigiama, kad griežtai ir formaliai vertinant projektą jis prieštarauja Konstitucijai. O kas būtų, jei būtų vertinama normaliai, adekvačiai ir proporcingai? Tokia formuluotė keista, nesu tokios dar matęs.“
R. Šimašius taip pat piktinosi, kad Seimo teisės departamento dviejų puslapių išvadoje nėra nė vieno žodžio apie projekto argumentaciją ir straipsnius: „Tikrai daug pastangų įdėjau, kad paaiškinčiau, kaip mano siūlomas projektas atitiktų Konstituciją.“
Jo siūlomas projektas sušvelnina dvi pilietybės suteikimo nuostatas. Pirmoji – nuleisti lietuvių kalbos mokėjimo lygį, kad užtektų ir bazinių kalbos žinių. I. Tobias išlaikė lietuvių kalbos testą ir tas žinias turi. Kita nuostata – pilietybę išimties tvarka skirti ne tik už ypatingus nuopelnus, bet ir tais atvejais, kai garsinamas Lietuvos vardas.
Priminsime, kad pirmą kartą, kai I. Tobias padavė prašymą suteikti jai pilietybę ir sulaukė neigiamo D. Grybauskaitės atsakymo, ji su D. Stagniūnu dar nebuvo iškovojusi kelialapio į Sočio olimpiadą. Šiuo metu Lietuvos pora užima 17 vietą pasaulio reitinge.
I. Tobias įstatymo pataisų net nereikia?
Kas toliau? R. Šimašius nusiteikęs optimistiškai. Trečiadienį projektas bus svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete. „Jei komitetas sakytų, kad galima projektą svarstyti Seime ir prieštaravimų Konstitucijai neįžvelgiama, nors paprastai komitetui sunku priimti tokius sprendimus, bet aš tikiu, kad gali būti priimtas, antradienį jis būtų pateiktas ir iki gruodžio vidurio priimtas. Tuomet viskas įsipaišo į terminus.“
Parlamentaras taip pat suabejojo, ar šis įstatymas apskritai reikalingas I. Tobias: „Jei ji moka lietuviškai, ir jei patekimas į olimpiadą yra laikytinas ypatingu nuopelnu, tai jai pilietybę prezidentė gali suteikti ir nepakeitus įstatymo.“ Jis atkreipė dėmesį, jog pilietybės suteikimas ar nesuteikimas lemia, kad dabartinis Lietuvos pilietis D. Stagniūnas galės dalyvauti olimpiadoje.
Pilietybės liberalizacija per referendumą?
Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požėla tvirtino, kad mėgina padaryti viską, kas įmanoma iš Seimo ir įstatymų leidybos pozicijos. „Šansų mažėja ir dėl laiko. Iki sausio pradžios Lietuvos tautinis olimpinis komitetas turi galimybę registruoti šią porą, kad galėtų startuoti“, – teigė jis.
Kaip aiškina J. Požėla, Seimo teisės departamentas savo išvadose mato tik vieną variantą – keisti Konstituciją, o tai įmanoma tik surengus referendumą. „Vis dėlto šis I. Tobias prašymas vėl gali nukeliauti į prezidentūrą, Pilietybės komisiją. Tuomet jau būtų galutinis sprendimas, o kokį jį priimtų, sunku komentuoti“, – sakė jis. Artimiausias Pilietybės reikalų komisijos posėdis numatytas gruodžio 5 dieną.
„Pas mus per daug griežtai reglamentuota dviguba pilietybė, į tai pažiūrėčiau liberaliau. Dabar esame susidūrę su I. Tobias atveju, bet nereikia pamiršti ir 100 tūkst. lietuvių, esančių užsienyje. Jų vaikai susidurs su ta pačia bėda – būdami lietuviai neturės Lietuvos pilietybės, jei pasirinks kitos šalies pilietybę, kurioje dabar gyvena. Tai daug svarbesnė problema. Su Prezidento rinkimais reikėtų padaryti referendumą ir liberalizuoti dvigubos pilietybės suteikimą“, – tikino Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas.
Patys šokėjai rasdami laisvą minutę nuo treniruočių ragina palaikyti juos. Tiesa, prasibrauti į Sočio olimpiadą per Seimą jie beveik nesitiki. Paskutinė viltis – prezidentės D. Grybauskaitės sprendimas.
„Nors laikas – ne mūsų sąjungininkas, iki paskutinės minutės tikimės teigiamo Dalios Grybauskaitės sprendimo“, – socialiniame tinkle išplatintame vaizdo įraše kalba D. Stagniūnas. Jam lietuviškai pritaria ir I. Tobias: „Nes mes iškovojome kelialapį į olimpiadą ir tikimės išpildyti savo svajonę.“
Kas vyksta svetur?
Kol Lietuva principingai tyli, dauguma valstybių be didesnių suvaržymų dalija savo šalies pilietybę. Prieš savaitę Slovakijos pilietybę gavo čiuožėja italė Lukaša Csolleya ir tai atvėrė duris iš pirmo žvilgsnio žiemos sportu garsėjantiems slovakams turėti dar vieną sportininką Sočyje.
Prieš du mėnesius Vokietija taip pat suteikė pilietybę čiuožėjui italui Stefano Caruso. Taip pat vokišką pasą jau savo rankose turi rusė Nelli Zhiganshina, kuri šaliai atstovaus kartu su savo partneriu Alexanderiu Gaszi. Sočyje iš viso pasirodys 11 porų, iš kurių bent vienam iš partnerių yra suteikta kitos šalies pilietybė.
Lapkričio pradžioje Lietuvos pilietybę gavo Vilniaus „Kibirkšties-VIČI“ krepšininkė Sofija Aleksandravicius. Visa sportininkės šeima – iš Lietuvos, seneliai – iš Klaipėdos, Kauno, Palangos ir Marijampolės. JAV augusi žaidėja kol kas nėra įvaldžiusi lietuvių kalbos subtilybių, tačiau pažadėjo ją išmokti bei atstovauti šalies rinktinei.
Ne tokia linksma istorija susiklostė kitai krepšininkei – stipriausioje pasaulio moterų lygoje WNBA žybėjusiai ir tuo metu Vilniaus „Teo“ atstovavusiai amerikietei Katie Douglas. Žaidėja norėjo gauti ne tik lietuvišką pasą, kuris būtų jai atvėręs kelius į Europą, tačiau ir 2006 metais Brazilijoje vykusiame pasaulio čempionate apsivilkti Lietuvos rinktinės aprangą.
Tiesa, tuometiniam šalies vadovui Valdui Adamkui pasirodė, kad kelerius metus Lietuvoje gyvenanti sportininkė jau ir taip esanti gerokai apdovanota – įvairūs pagerbimai ir panašiai. Taip pat K. Douglas palaidojo svajonę kada nors dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
