„Laikas, kai knyga taps prabanga, artėja“, „Lietuva grįžta atgal į viduramžius“, „Lietuvoje nėra kultūros politikos“. Tokios frazės šiandien skambėjo iš leidėjų, nepatenkintų Andriaus Kubiliaus Vyriausybės sprendimais, lūpų. Anot jų, panaikinus lengvatas leidybai, knygos brangs maždaug trečdaliu. Juk Skaitymo metais paskelbti 2008-ieji jau baigėsi, ar ne?
Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis šiandien Seime rengė spaudos konferenciją „Nauji mokesčiai žlugdo knygų leidybą. Šių dienų realijos“, kurioje dalyvavo ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė, UAB „Baltų lankų leidyba“ generalinis direktorius Saulius Žukas bei Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas Petras Zurlys.
V. P. Andriukaitis teigė, kad mokesčių pasikeitimai leidyboje yra apynasris spausdintam žodžiui. Jis pabrėžė, kad net 25 Europos šalyse šiandien knygų prekybai yra taikomi mažesni mokesčiai nei Lietuvoje, o kai kuriose iš jų – netgi nuliniai.
Pasak jo, dėl tokių valdančiųjų sprendimų knygų leidyba yra pasmerkta žlugimui arba recesijai. „Nukentės tiek knygų turinys, tiek išorė“, – perspėjo parlamentaras. Jis teigė, kad tokie valdžios žingsniai „akivaizdžiai eina prieš žinių visuomenės formavimo principus Lietuvoje“ ir tai atsilieps ne tik knygų leidybai, o ir visai bendrai kultūrinei padėčiai šalyje.
Prekybai autorinėmis teisėmis – stop
„Knyga brangsta, perkamumas mažėja, Lietuva grįžta atgal į viduramžius. Galima drąsiai teigti, kad Lietuvos politikams Lietuvos visuomenė kaip žinių visuomenė yra nereikalinga“, – susirinkusiems žurnalistams sakė Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė.
Visų pirma, nėra aišku, kaip politikai sugebės suderinti naujas mokesčių nuostatas su autorinių bei gretutinių teisių įstatymais. Kadangi autoriniai atlyginimai yra apmokestinami „Sodros“ mokesčiu, anot A. Dobkevičiūtės-Džiovėnienės, leidėjas taps dirbančiųjų pagal tokias sutartis darbdaviu.
„Kaip šiandien valstybė suderins mokesčių įstatymus ir autorinių ir gretutinių teisių įstatymus, yra labai neaišku, bet aš asmeniškai manau, kad reikės pasitelkti nemažai fantazijos“, – sakė ji spaudos konferencijoje. Anot direktorės, reikėjo griežtinti apibrėžimą, kas yra autorinis kūrinys, jei buvo siekiama užkirsti kelią mokesčių nemokėjimams, o ne paversti leidėją darbdaviu.
Kita problema – naujaisiais įstatymais stabdoma prekyba autorinėmis teisėmis. Lietuva jau ne vien tik perka užsienio autorių teises ir verčia jų kūrinius, tačiau ir pati tampa pardavėja. Ar tuomet reiškia, kad užsienio leidėjas turės mokėti „Sodros“ mokesčius Lietuvai? Kol kas atsakymo nėra. „Autorinių teisių pardavimas, kuris mažais žingsneliais bando žengti į Europos rinką, visiškai sužlugs“, – tvirtino A. Dobkevičiūtė-Džiovėnienė.
Knygos gali brangti trečdaliu
Problema, kuri aktuali visiems, – kiek brangs pačios knygos? Anot A. Dobkevičiūtės-Džiovėnienės, kol kas tiksliai dar negalima atsakyti į šį klausimą, tačiau faktas vienas – „nei skaitytojas, nei pedagogas, nei studentas tokios knygos neįpirks“. Brangsta žaliavų pirkimas, didėja knygynų antkainis ir administracinės sąnaudos – visa tai, anot jos, irgi turės didelės įtakos knygų kainai. V. P. Andriukaitis tvirtina, kad kiekviena knyga gali brangti nuo 25 iki 35 procentų.
UAB „Baltų lankų leidyba“ generalinis direktorius Saulius Žukas gana vaizdžiai iliustravo, kaip dėl naujos apmokestinimo sistemos ir autorinių atlyginimų tvarkos pasikeis knygų savikaina. Jis pateikė pavyzdžius, kad toks pats 300 puslapių romanas, spausdinant 2000 egzempliorių, pernai kainavo 28,5 lito, šiemet jau daugiau nei 30 litų, dar po metų – beveik 38 litus ir galiausiai tokio romano savikaina sieks 40 litų.
S. Žukas pridūrė, kad dar blogiau yra su tais leidiniais, kur yra daug iliustracijų ir dailininkų kūrybos.
Silpnės šalies reprezentacija
S. Žukas sakė, jog knyga yra pagrindinė šalies reprezentacinė priemonė. Atsivertus ją, galima daug ką išskaityti apie šalies gyvenimą, ekonominę padėtį ir kitus panašius niuansus. Pasak jo, kelerius pastaruosius metus Lietuva sėkmingai reprezentavo save ir netgi lenkė kaimynus.
Tačiau dabar, S. Žuko teigimu, šalies prisistatymas silpsta. Be to, nuo šiol teks ieškoti naujų pigesnių knygos leidimo būdų, vadinasi, kris ir knygų perdirbimo kokybė, sumažės rimtų knygų pasiūla.
Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas Petras Zurlys teigė taip pat esąs susirūpinęs dėl dabartinės knygų situacijos Lietuvoje. Anot jo, dėl naujos mokesčių politikos nukentės ne tik leidėjai, bet ir bibliotekos, kurios jau šiuo metu išgyvena beveik knygų „badą“.
P. Zurlys pridūrė, kad po Skaitymo metų Lietuva įžengia į naujus apniūkusius metus. Bibliotekininkas pridūrė, kad pasigenda kultūros politikos Lietuvoje.
Tradicinė knyga nepakeičiama
Paklausti, ar neplanuoja tradicinės knygos keisti elektronine knyga, konferencijos dalyviai buvo vieningi. Pasak A. Dobkevičiūtės-Džiovėnienės, jei leidėjams elektroninė knyga būtų pelninga, jie pereitų į šią verslo sritį, tačiau kol kas tendencija yra priešinga. Ji taip pat pridūrė, kad knyga yra malonumas ir teisė. Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė teigė, kad elektroninė knyga taip pat yra gerai ir puiku, tačiau ji niekada neatstos tradicinės knygos.
Jai pritarė ir Seimo narys V. P. Andriukaitis. Anot politiko, prieš kelerius metus pasigirdo diskusijos apie tai, kad elektroninė knyga užgoš tradicinę spausdintinę, tačiau pasaulinės tendencijos rodo priešingą situaciją.
UAB „Baltų lankų leidyba“ generalinis direktorius aiškino, kad Lietuvoje nėra sutvarkyta teisinė bazė, todėl pereiti prie elektroninės knygų leidybos yra praktiškai neįmanoma.
Kaups duomenis
Paklaustas, kokių veiksmų imsis dabartinei situacijai knygų leidybos srityje taisyti, parlamentaras V. P. Andriukaitis teigė pirmiausia ketinantis kaupti visus duomenis ir skaičius, kaip naujoji mokesčių sistema veikia knygų leidybą, kaip dėl to kenčia bibliotekos ir pan. Vėliau, pasak politiko, būtina inicijuoti įstatymų pakeitimus. Tiesa, V. P. Andriukaitis dar negalėjo pasakyti, kada inicijuos šiuos pakeitimus: per neeilinę Seimo sesiją vasarį ar per sesiją kovą.
Anot parlamentaro, svarbiausia sukaupti kuo daugiau informacijos, kad galima būtų pradėti konstruktyvią diskusiją su valdžia.
A. Dobkevičiūtė-Džiovėnienė išreiškė viltį, kad į diskusiją bus įtraukti ne tik politikai, bet ir knygų leidėjai – biudžetinių leidyklų atstovai ir privatūs leidėjai.
S. Žukas teigė, kad leidėjai nėra nusiteikę vien tik gintis. Pasak jo, leidėjai suvokia padėtį ir yra pasiryžę dialogui. Tačiau kartu jis prašo, kad valdžia sutvarkytų autorinio atlyginimo reglamentavimą, nes labiausiai leidyba šiuo metu kenčia būtent dėl to.
Ar brangstant knygoms ir didėjant jų skenavimo ir nelegalaus platinimo internete mastams valstybė bus pajėgi kovoti su šiais pažeidimais? Kadangi autoriai mokės mokesčius „Sodrai“, tuomet koks bus jų pensinis amžius? Kas turės mokėti mokesčius, kai autorinės teisės bus paveldimos? Ar valstybinės institucijos pajėgs leisti knygas, jei joms nebus didinami biudžetai? Ar sugebės knygas leisti tos įmonės, kurios užsiima kad ir ne itin paklausių, tačiau Lietuvos kultūrai svarbių knygų leidyba? Ar valstybė išgalės vadovėliais aprūpinti moksleivius? Pradėjus taikyti naujus mokesčius, klausimų kol kas daugiau nei atsakymų.
Indrė Bungardaitė ir Vitalija Kolisova