Politologai nesutaria vertindami Dalios Grybauskaitės galimybes tapti Europos Sąjungos (ES) prezidente. Anot politologo prof. Raimundo Lopatos, „gal Lietuvoje kam nors ir norėtųsi tokio scenarijaus ir galbūt būtų malonu matyti dabartinę prezidentę ES prezidento poste, tačiau tai nėra realu“.
Neturime, kas ES mus paremtų
Seimo užkulisiuose ir tarp diplomatų tylomis kalbama ir apie D. Grybauskaitės kaip kandidatės į ES prezidentus galimus privalumus, ir apie trukdžius, kurie, skeptikų manymu, yra neįveikiami. Nors pasigirsta žinių, kad ES galingieji naujuoju prezidentu norėtų matyti moterį iš nedidelės šalies, galbūt – iš Vidurio Rytų Europos, kiti kalba, kad D. Grybauskaitės kandidatūra būtų nepriimtina didelę įtaką ES turinčiai Lenkijai, o „moteris iš mažos šalies“ galėtų būti kad ir Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt.
Vertindamas Prezidentės D. Grybauskaitės galimybes siekti ES prezidento posto, R. Lopata teigė: „Toks scenarijus primintų vienus rinkimus, kurie vyko į Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus postą. Latviai dėjo daug vilčių, deja, čia lemia ne norai, o interesai. Manau, dėl tos priežasties, kad neturime normalių interesų ES, neturime ir savo palaikytojo. Kadangi tokiuose žaidimuose dalyvauja sunkiasvoriai, toks scenarijus vargiai tikėtinas“.
LRT.lt primena, kad Europos prezidento rinkimai įvyks 2014-ųjų lapkritį. Politologo Klaudijaus Manioko teigimu, visos valstybės turi sutikti dėl konkrečios kandidatūros, tik tuomet tuomet priimamas Europos vadovų tarybos sprendimas. Pirmininko kadencija trunka dvejus su puse metų, jis gali būti perrenkamas dar vienai kadencijai. Nuo 2009 m. ES prezidento pareigas dvi kadencijas iš eilės ėjo Belgijos politikas Hermanas Van Rompuy. Jis ES prezidento posto siekti nebegalės.
Šansai – nemaži?
„Tokie postai teikiami nedidelių valstybių atstovams. Dabar ES prezidentas yra belgas Hermanas Van Rompuy, o Europos Komisijai vadovauja José Manuelis Barrozas – nedidelių valstybių atstovai. Žinoma, mažų valstybių ES yra daug, bet D. Grybauskaitės šansai siekti ES prezidento posto būtų nemaži – ji turi ir komisarės vardą. Be to, prancūzai greičiausiai nesutiks, kad ES prezidentu taptų Vokietijos atstovas, o vokiečiai – kad Prancūzijos, todėl čia sena melodija“, – LRT.lt teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas V. Dumbliauskas.
Kad tokius postus veikiau užims mažų nei didelių valstybių atstovai, pritaria ir politologas Klaudijus Maniokas. Jo teigimu, ES prezidento funkcijos apibrėžiamos daugiau kaip pirmininko Europos vadovams, t.y., jos skirtos žmogui, „kuris turbūt nebūtų linkęs per daug uzurpuoti valdžios ir, tikėtina, kandidatams iš mažesnių valstybių būtų suteikiama pirmenybė.“
Kol kas D.Grybauskaitė atvirai neatsako, ar ketina dalyvauti kitų metų vasarą vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose. Rinkimai į ES prezidentus įvyks tik praėjus pusmečiui po Lietuvos prezidento rinkimų – 2014-ųjų lapkritį, kai šį postą turės palikti dvejas kadencijas vadovavęs H. Van Rompuy.
Jei D, Grybauskaitė nutartų dalyvauti rinkimuose į ES prezidento postą, susidurtų su dilema, mat šie rinkimai vyks vėliau nei rinkimai Lietuvoje. Arba būtų priversta rizikuoti ir nedalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose, tikėdamasi laimėti ES prezidento rinkimus, arba Lietuvos prezidento rinkimuose dalyvauti, bet netrukus, pergalės atveju, garbingo posto atsisakyti.
Priklauso ne nuo D. Grybauskaitės
Kalbėdamas apie D. Grybauskaitės šansus ir galimybę dalyvauti ES prezidento rinkimuose Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis dalykiškas – jo nuomone, teoriškai šiuose rinkimuose D. Grybauskaitė dalyvauti galėtų, o praktiškai tą nuspręsti ji turėtų pati.
„Reikia suprasti, kad ES prezidento rinkimai iš tikrųjų yra ne tiek rinkimai, kiek tam tikras derybinis procesas tarp valstybių atstovų, ES institucijų, šalių vadovų. Tokiu atveju žmogus gali norėti daug ko, bet, kaip šiandien šiame poste matome H. Van Rompuy, buvo parinkta ta asmenybė, dėl kurios visi sutarė, įtakingos valstybės jame matė pakankamai „minkštą“ politiką, su kuriuo būtų galima tartis“, – sako L. Bielinis.
Politologas priduria, kad dabar reikės kitos strategijos, todėl ES prezidento rinkimų akcentai susiveda ne į konkretaus kandidato norą juo tapti, o visų ES valstybių vadovų ir aukštųjų politikų bendrą susitarimo paiešką.
„Nežinau, kokia yra strategija ir su kokiomis savybėmis siekia atrasti, tad būtų klaidinga mąstyti apie D. Grybauskaitę kaip galimą kandidatę. Palinkėkite jai sėkmės, bet abejoju, ar čia nuo jos priklauso“, – atsargiai kalba L. Bielinis.
DELFI Jums tiekia kokybišką nemokamą turinį. Jūs atsidėkotumėte mums, jei dalintumėtės šiuo tekstu siųsdami jo nuorodą, o ne kopijuodami tekstą. http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ar-dgrybauskaite-turi-sansu-tapti-es-prezidente.d?id=61168737#ixzz2QhiBFpoJ
