.jpg)
Lietuva, Latvija ir Estija Baltijos tigrų vardą buvo pelniusios iki 2006 m., kuomet itin sparčiai augo ekonomika. Tačiau jau kurį laiką šis tigras miega. Dabar Eurostat statiska rodo vieną po kito gerėjančius rodiklius. Pavyzdžiui, tiek Lietuva, tiek Estija turėjo perteklinį (+0,3 proc.) biudžetą, tuo tarpu Latvija – subalansuotą. Nedarbo lygis mažėja, fiksuojamas kainų didėjimas siejamas su algų augimu.
Vis dėlto ar to pakanka, kad vėl galėtume vadintis Baltijos tigru?
Lietuvai kiša koją viena rimta problema
DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė–Pikčienė komentuoja, kad nors ir kaip norėtųsi susigrąžinti šį titulą ir vėl mėgautis sparčia plėtra ir augimu, yra problemų, kurios Lietuvą pristabdo.
„Kalbant apie Lietuvą, yra viena rimta problema – darbuotojų trūksta ir ypač trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Atitinkamai trūksta aukštos pridėtinės vertės verslų, kurie kurtų didesnę pridėtinę vertę. Nes tokio pobūdžio ekonominė struktūra, kuria augome iki šiol, toliau didelių rezultatų nuskinti negalime. Mes jau išaugome tą ekonomikos vystymosi modelį, tad reikėtų ieškoti naujo, kad sugebėtume palaikyti įprastą augimo tempą“, – sako analitikė.
Pasak jos, Lietuvoje sukurta prekių ir paslaugų įvairovė, kuri dabar tiekiama Vakarams, ilgainiui pasidarys nekonkurencinga, nes atlyginimai auga daug sparčiau, o dėl to turės brangti ir prekės. Be aukštesnės kokybės išlaikyti pozicijas bus sunku.
„Natūralu, kad brangs ir prekės parduodamos Vakarų rinkoje, o kada jos išbrangs, Vakarai pradės ieškoti kitų alternatyvų. Mes, kaip pigaus darbo valstybė tiekianti pigią produkciją, būsime nekonkurencingi ir negalėsime kovoti su kitomis, jaunesnėmis ES valstybėmis – Rumunija, Bulgarija. O su Tolimaisiais Rytais apskritai bus labai sudėtinga konkuruoti.
Tokiu atveju reikia pradėti keistis, reikia pradėti ieškoti kažkokio naujo konkurencinio pranašumo ir tai būtų galimybė atrasti aukštesnę pridėtinę vertę kurti: ar orientuotis labiau į IT paslaugas, į technologinę pažangą. Tiesiog keisti būtent tą asortimentą, kurį siūlome Vakarams, nes Rytų rinka užsidarė ir ten nežinia, kada galėsime sugrįžti, o kai sugrįšime, nežinia, ar turėsime ką pasiūlyti“, – įsitikinusi I. Genytė–Pikčienė.
Ji konstatuoja, kad naujas asortimentas – būtinas norint išlikti patraukliems Vakaruose.
Baltijos šalys atsigavo, tačiau tigrų vardo dar nenusipelnė
Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas nors ir biudžeto surenkamumas gerokai pagerėjo, ekonominio augimo Baltijos šalims reikėtų didesnio, nes šios dar vejasi ES gyvenimo ir ekonomikos vidurkius.
„Sakyčiau, kad tas biudžeto perteklius šalyse atsirado dėl to, jog pinigai, kurie buvo atspausdinti Europos Centrinio Banko, nusirito ir iki Lietuvos. Tų eurų pasidarė gerokai daugiau ir Lietuva tame tarpe tinkamai išnaudojo tą pinigų lietų, kuris buvo ir tęsėsi iš ES. Dėl to sistemoje atsirado daugiau pinigų ir daugiau mokesčių sumokama. Čia priežastis, o ne spartus ekonominis augimas. Taip, jis vienas sparčiausių Europoje, bet jis galėtų būti daug didesnis, jeigu geriau tvarkytumėtės savo kieme.
Regione daugėja pinigų, kurie ateityje garantuos Baltijos šalių gerbūvį ir, galbūt, tai sustabdys tas neigiamas, arba kartais vadinamus negrįžtamus procesus, ir emigraciją.
Ar turėsime šiais metais perteklių, ar ne, reikia pasižiūrėti, kokie bus pusės metų rezultatai, koks biudžeto vykdymas. Laikas turėtų parodyti, bet sąlygos, kad valstybė lengviau atsikvėptų su savo biudžetu, išlieka. Iš esmės niekas nepablogėjo sistemoje: pinigų nesumažėjo, verslas kabinasi, algos didėja, mokesčių mokama daugiau. Tai faktas tas, kad lipame į kalną. Turime būti pakankamai optimistiški ir lipti į kalną greičiau. Sąlygos nepasikeitė, jos gal net pagerėjo 2017 m. dėl labai paprastos priežasties, nes ekonominis augimas, tikėtina, kad spartės ES, kuri mūsų pagrindinė eksporto rinka. Dėl to prielaidos, kad šiais metais turėsime geresnius biudžetus yra visai pagrįstos“, – svarsto M. Dubnikovas.
Kalbant apie investicijas Baltijos šalyse, jis pabrėžia, kad nors mumis ne taip ir domisi, turime išskirtinę situaciją.
„Investuotojai į akcijas Baltijos šalyse ne taip stipriai domisi, nes labai mažas likvidumas ir tai didžiulė problema, nes rinkų gylis mažas. Investuotojai, kurie trumpam investuoja tikėdamiesi akcijų pokyčių, negali užeiti čia, nes nupirkę vieną ar kitą akciją bus sunku ją parduoti arba realizacija užtruks ilgą laiką.
Bet iš esmės Baltijos šalių akcijų rinka yra ir vietos investuotojams pakankamai įdomi tuo, kad pas mus labai daug dividendus mokančių bendrovių, ir pakankamai stambius dividendus mokančių bendrovių. Tai išskirtina situacija ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Mes galime rasti bendrovių, kurios moka 6–8 proc. konkrečiai Lietuvoje, kai pajamingumai nuliniai praktiškai visur“, – komentuoja M. Dubnikovas.
Ar ateityje Lietuva prikaustys investuotojų žvilgsnį? Viskas priklausys nuo to, į kurį sektorių žvelgsime. M. Dubnikovo teigimu, kalbant apie modernias mokėjimo įstaigas – Finntech (finansines technologijas) – Lietuva labiausiai blizganti visoje Europoje šalis, turinti geriausią reguliavimą ir patrauklumą.
