Į „Škoda“ automobilį autonominio važiavimo technologijas įdiegę specialistai teigia, jog čekiškas sedanas norėdamas važiuoti be vairuotojo pagalbos, analizuoja gautą informaciją iš priekyje sumontuotos vaizdo kameros ir specialiai šiai sistemai sukurtos navigacijos sistemos. Išanalizavus šių ir kitų sistemų duomenis automobilis supranta kokiame kelyje yra ir kokius veiksmus jis turi atlikti. Tikslus visų sistemų veikimus yra labai svarbus vietose, kuriose yra prastas kelių ženklinimas arba jo apskritai nėra.
Kaip ir daugelis autonominių automobilių – „Škoda“ puikiai jautėsi važiuodama tiesiai arba įveikdama ne pačius aštriausius posūkius. Tuo tarpu nereguliuojamos ar žiedinės sankryžos išvesdavo autonominio vairavimo technologijas iš proto.
Iš Sankt Peterburgo pajudėję eksperimento autoriai iš pradžių tikėjosi, jog „Škoda“ 2500 kilometrų maršrutą sugebės įveikti pati, bet pradinėje stadijoje esanti technologija labai greitai paprašė už vairo sėdinčio žmogaus pagalbos. Miestuose ar itin intensyviuose ruožuose automobilio valdymą turėjo perimti žmogus, nes sistemos tiesiog nespėja apdoroti gaunamų duomenų arba labai greitai pasimeta, nes aplink važiuojantys eismo dalyviai elgiasi neprognozuojamai.
Eksperimento autorių ir „StarLine“ įmonės darbuotojų teigimu, autonominiai automobiliai privalo veikti visose įmanomose situacijose. Ne tik mieste, bet ir užmiestyje, kuriuose važiavimo sąlygos ne visuomet būna idealios. Tai ypač aktualu Rytų Europai ir Rusijai – šiuose regionuose kelių įvairovė yra milžiniška.
VIDEO
