Taip, telefonu, kai vyksta akcijos aukoti beglobiams vaikams. Visada aukoju ir „Maisto bankui“.
Jeigu gatvėje sutinku benamį, matau, kad negeriantis, duodu pinigų. Jei geriantis – tikrai ne, ir maisto jam nenuperku. Tai jau jo problema.
Rimas Marcinkus, valstybės tarnautojas:
Priklauso nuo to, kam aukoti. Praėjusią savaitę aukojau „Maisto bankui“ pagal reikalingų produktų sąrašą.
Niekada nepraeinu pro šalį, kai vyksta gyvūnų globos akcijos. Žmonėms, kurie gatvėje prašo išmaldos, aukoju labai retai. Labai atsirenku žmogų.
Anksčiau teko savanoriauti. Dirbau pedagoginį darbą, ėjome į vaikų, senelių globos namus. Jiems tik reikėjo dėmesio. Manau, kad susitvarkius savo laiką, bus galima daugiau jo skirti ir kitiems.
Danguolė Tutlienė, vadybininkė:
Taip, dažniausiai švenčių proga, kai vyksta akcijos, renginiai per televiziją.
Anksčiau gatvėje išmaldos prašančiam žmogui duodavau, dabar – ne. Pietiniame Šiaulių rajone prašinėdavo pažįstami veidai, jie būdavo tvarkingi, senesni žmonės. Tikrai niekada neduodu jaunam, kuris ranką ištiesęs sėdi ir maldauja.
Neturintys maisto žmonės yra ėję pas mus į namus, duodavome bulvių, kitų maisto produktų. Galvojau, kad reikia žmogui duoti. Esu ne kartą siūliusi darbo – žolę nupjauti, piktžoles išrauti. Sakydavo, kad ateis, bet niekada jų nesulaukdavau. Toliau vaikščiodavo po turgų ir prašydavo išmaldos.
Valerija, pensininkė:
Aukoju, bet iš pensijos daug negaliu prisidėti. Aukoju vaikams televizijos akcijose. Labiausiai mane stebina, kad jų gydymui neužtenka pinigų. Taip pat aukoju „Maisto bankui“. Labiausiai norisi aukoti vaikams ir seniems žmonėms.
Prie parduotuvių išmaldos prašantiems žmonėms neaukoju, nes dauguma jų man atrodo apsimetę prašytojai, kurie tikriausiai tingi dirbti. Na, kai kurie gal ir darbo neranda.
Milda Vėlavičiūtė, studentė:
Aukoju. Nors esu studentė, jeigu galiu cukraus nusipirkti, tai jo nuperku ir kitam. Kasmet aukoju „Maisto bankui“.
Kai prašo neblaivūs, man ramesnė širdis, kai duodu. Gal tą akimirką jie laimingesni tampa. Jeigu žinočiau, kad yra vaikų, kurie negali pavalgyti dėl jo kaltės, gal kitaip reaguočiau, bet jeigu matau jį vieną, kad ir neblaivų, gal tas mano litas tikrai jam padės.
Mano draugas tarnauja kariuomenėje. Jis su savo padaliniu važiavo į vaikų globos namus. Dabar galvojame, kad mano senus žaislus reiktų nuvežti į tuos vaikų namus. Gražu būtų.
Aukoti per televizijos akcijas nėra tokio malonumo, tiesiogiai žymiai geriau.
