Vidutinė daugiametė oro temperatūra 2024-ais metais Lietuvoje nuo normos nukrypo 1,9-2 laipsniais. O pasaulyje – 1,5 laipsnio riba viršijama simboliškai, sako G. Valaika.
Jo teigimu, buvo tikėtasi šią kartelę perlipti bent jau keleriais metais vėliau, esą senesni skaičiavimai prognozavo normos ribas pramušti 2027-2030 metais.
Svarsto, kas laukia toliau
A. Bukančio įsitikinimu, kol kas nėra pagrindo manyti, jog šiemet ši normas viršijanti temperatūra atvės ar stabilizuosis.
„Kadangi atšilimo tendencija nei kiek nelėtėja, auga ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija, tie temperatūros rekordai neišvengiami ir ateityje, bet taip, kad tikrai 2025-ieji bus šiltesni už 2024-uosius būtų sunku pasakyti“, – sako klimatologas.
Tuo tarpu, G. Valaikos nuomone, šie metai, tikėtina, nebus šiltesni už ką tik pasibaigusius.
„2025 irgi bus labai šilti, bet rekordo titulo jau negaus, galbūt kokie 3-ti bus, nes tiesiog šie metai buvo labai šilti ir praėję metai šilti buvo, tai ateinantys metai jiems nusileis pagal naujausius skaičiavimus“, – tikina meteorologas.
Didėja ekstremalių reiškinių tikimybė
G. Valaika patikina, kad šiltesnė atmosfera reiškia pavojingesnę atmosferą, nes didėja sausrų, gaisrų, audrų, škvalų bei kitų ekstremalių mereorologinių reiškinių tikimybė bei jie dažniau kartojasi.
A. Bukantis teigia, kad pramuštos temperatūros „lubos“ taip pat leidžia sparčiau tirpti ledynams.
„Intensyvėja tropiniai ciklonai, kurie niokoja, aišku, daugiausia tai subtropines, tropines platumas, bet jų poveikis yra labai pražūtingas šiems regionams. Kadangi jie yra niokojami stiprių vėjų, stiprių kritulių, dėl to kyla ir susirūpinimas“, – paaiškina klimatologas.
2024 metais Ispanijoje ir Kenijoje kilo mirtini potvyniai, JAV ir Filipinuose siautė smarkios, o Pietų Amerikoje kilo didelė sausra ir miškų gaisrai.
Ciuriche įsikūrusi perdraudimo milžinė „Swiss Re“ gruodžio mėnesį pranešė, kad 2024 metais stichinės nelaimės iš viso sukėlė 310 mlrd. dolerių ekonominių nuostolių.
Prie to prisidėjo ir meteorologinis reiškinys el ninjo
Pasak ekspertų, El ninjo reiškinys prisidėjo prie globalios temperatūros pakilimo. Tiesa, El ninjo baigėsi šių metų gegužės pabaigoje.
A. Bukančio teigimu, El ninjo reiškinys prisidėjo bent 0,1-ąją laipsnio prie praėjusių metų rekordinio atšilimo pasaulyje. Tuo tarpu Lietuvą šis reiškinys palietė netiesiogiai.
„Vandenynai, kaip žinia, sudaro apie 70% planetos paviršiaus, tai vėlgi dėl to šiltėja ir temperatūra“, – atkreipė dėmesį G. Valaika.
Atskleidžia, kaip siekiama suvaldyti problemą
Mokslininkai perspėja, kad temperatūros viršijimas 1,5 laipsnio Celsijaus per dešimtmečių trukmės laikotarpį labai kenkia planetai, o pasaulis pagal Paryžiaus klimato susitarimą yra susitaręs siekti apriboti atšilimą iki šios saugesnės ribos.
G. Valaika išskiria būdus, kaip patys žmonės prisideda prie klimato atšilimo suvaldymo.
„Kažkas galbūt nevalgo mėsos, kažkas stengiasi mažiau skraidyti lėktuvais, mažiau važinėti nuosavu automobiliu, daugiau – viešuoju transportu, bet klausimas, ar tai yra pakankama, nes didžioji tarša slypi aviacijoje ir laivijoje, tai aš paprastai sakau, kad reikėtų bent mažiau užsisakinėti niekučių iš Kinijos“, – pataria meteorologas.
Kadangi šio klimato šiltėjimo priežastis yra iškastinio kuro deginimas, pasak A. Bukančio, pagrindinis problemos mažinimo būdas būtų jo deginti mažiau.
Deginant iškastinį kurą išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios šildo Žemės vandenynus ir atmosferą, trikdo klimato dėsningumus ir vandens apytakos ratą.
„Taigi būtų pagrindinis tikslas – mažinti naftos produktų, dujų, anglies naudojimą. Tokiu būdu pakeitus šitas kuro rūšis į atsinaujinančius energijos šaltinius: saulės, hidroenergijos, atominės energijos, branduolinės energijos, mes galėtume jau ir sumažinti poveikį klimatui“, – sako jis.
Lapkritį vykusiose JT derybose dėl klimato kaitos turtingos šalys įsipareigojo iki 2035 metų kasmet skirti 300 mlrd. dolerių – ši suma buvo įvertinta kaip apgailėtinai nepakankama, buvo pranešta „Copernicus“.
Kol kas rekordiniais metais Lietuvoje tebėra laikomi 2020-ieji, kurių metinė oro temperatūra buvo 9,2 laipsnio (anomalija +1,8°). Taigi, 2024-ieji šiek tiek pralenkė 2020 metus ir dar kartą (po 4 metų pertraukos) buvo pramuštos „lubos“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
