Maža, bet didėjanti grupė žmonių atsisako būti įvardijami kaip vyrai ar moterys. Šį pavasarį Norrie May-Welby iš Australijos visame pasaulyje nuskambėjo kaip pirmasis žmogus, kurio dokumentuose nenurodyta lytis, straipsnį apie jo istoriją ir kitus lyčių klausimus paskelbė „Newsweek“.
Dėl patogumo straipsnio herojus vadinamas vyriškąja gimine.
Kelias dienas atrodė, kad 48 m. aktyvistas ir aktorius laimėjo ilgai trukusį mūšį dėl lyties nenurodymo dokumentuose. Jo kelionę link šios pergalės galima pavadinti ilgu ir sunkiu keliu: gimęs vyru, 23 m. ėmė vartoti moteriškus hormonus, vėliau jam buvo atlikta lyties pakeitimo operacija, šiuo metu jis nevartoja hormonų ir save vadina belyčiu. Dokumentas, kurio jis taip norėjo, yra duodamas Australijos emigrantams, kurie nori užfiksuoti lyties pakeitimo faktą.
Tačiau ši pergalė buvo trumpalaikė – po viso dėmesio, skirto šiam atvejui, Australijos valdžia žengė atsakomąjį žingsnį panaikindama žemesnės institucijos sprendimą, teigdama, kad pirmoji įstaiga neturėjo pakankamai juridinės galios išduoti pažymą be nurodytos lyties. May-Welby, šiuo metu besivadinantis tik Norrie, kreipėsi į šalies Žmogaus teisių komisiją.
Lengva būtų nekreipti dėmesio į šią bylą ir laikyti ja tik dar viena keista istorija iš tolimojo žemyno, bet galbūt ateityje tokia bus lyčių identiteto realybė. Nors ir nėra oficialios statistikos, mokslininkai sako, kad žmonių, kurie save laiko belyčiais, skaičius, nors ir nedidelis, nuolat didėja. Kiekvieno jų istorijos yra skirtingos. Kai kurie sako, kad net ir po lyties keitimo operacijos jie negali apsimesti, kad metai kitos lyties kūne neegzistuoja, kiti mano, kad jų lytis yra neapibrėžta, treti dar tik eksperimentuoja su savo lytimi. Nuo 1986 m. lyčių klausimus nagrinėjantis Minesotos universiteto profesorius Valteris Boktingas sako, kad „Kai kuriems žmonėms tai būdas protestuoti prieš mūsų visuomenės taisykles. Jų identitetas išplečia mūsų lyties suvokimą.“
Faktas, kad kai kurie mokslininkai mūsų suvokimo apie lytis plėtrą lyginą su praėjusia kova už homoseksualų teises. Pavyzdžiu, daktaras Džekas Dresšeris yra Amerikos Psichiatrų asociacijos specialaus komiteto narys. Jie parengė vadovą (jame klasifikuojami protiniai sutrikimai), kuriuo remiasi pasaulio medikai, mokslininkai, valdžios organizacijos ir draudimo kompanijos. Nauja versija pasirodys tik 2013 m., bet šiuo metu yra persvarstoma lyties sutrikimo diagnozė, kuri nustatoma žmonėms, nesiidentifikuojantiems su savo biologine lytimi.
Dabartinė diskusija šiek tiek primena kontroversiją, kuri lydėjo 1973 m. sprendimą homoseksualumą laikyti psichiniu sutrikimu tik tada, kai jis kėlė pavojų pacientui. Komitetas apskritai norėjo lyties identiteto diagnozę išimti iš sutrikimų sąrašo, bet galiausiai buvo nutarta to nedaryti žmonių, norinčių gauti draudimo išmokas terapijai, hormonams ar operacijoms, labui. Dabar tikimasi tik pakeisti sutrikimo pavadinimą ir apibrėžti atvejus, kai lyties klausimai prilygsta sutrikimui.
Šis iš pažiūros paprastas kalbos pakeitimas gali mus nuvesti į naują erą, kurioje asmens lytis bus įvardijama ne tik kaip moteriška ar vyriška, kaip sako medikas: „Šioje srityje dirbantys žmonės turi labai lankstų požiūrį į lytį, mes nenorime priversti žmonių tilpti į gydytojų nustatytas kategorijas, nors reikia pripažinti, jog dauguma kultūrų galvoja tik apie dvi lytis“.
Valteris Boktingas priduria, kad nereikia lyties tapatinti su seksualumu. Norint nustatyti asmens lytinį identitetą reikia laukti, kol jis suaugs ir pats supras, su kuria lytimi identifikuojasi. Buvimas belyčiu ar neutralios lyties nėra tas pats, kas buvimas aseksualiu: „Aseksualaus žmogaus nedomina seksas su kitais. Neutralios lyties žmones gali traukti vyrai, moterys ar kiti belyčiai asmenys.“ Jis taip pat sako, kad nutinka ir taip, jog lyties pakeitimo operacijos problemų neišsprendžia, nes laikui bėgant tie asmenys prisitaiko prie tam tikro dvilypumo: „Mums įprasta manyti, kad po lyties pakeitimo operacijos asmuo tiesiog tampa kitos lyties. Realybėje viskas daug komplikuočiau.“
Net ir prieš lyties pakeitimo operacijų paplitimą egzistavo žmonės, kurie manė netelpą į savo lyties rėmus. Indijoje šimtmečius gyvena žmonių grupė, besivadinanti „hijra“. Tai vyrai, kurie rengiasi kaip moterys, bet savęs nelaiko nei moterimis, nei vyrais. Be to, ilgai egzistuoja eunuchų kultūra. Gydytojas Džekas Dresšeris pabrėžia, kad kitose šalyse lyties klausimas traktuojamas laisviau: „Prancūzijoje transeksualumas buvo pašalintas iš psichinių sutrikimų sąrašo ir priskirtas retų ligų kategorijai. Britų valdžia taip pat nelaiko to liga, nors tarp sveikatos paslaugų patenka ir lyties keitimo operacijos.“
Kur nuves debatai JAV – dar neaišku. Tačiau tam tikro lyderių vaidmens ėmėsi universitetų studentai: dauguma gyvenamųjų ir mokslo patalpų universitetuose, įskaitant Harvardo, Peno ir Mičigano universitetus, siūlo bendras vonias ar gyvenamąsias patalpas studentams, kurie negali savęs priskirti kažkuriai lyties kategorijai. Paskatinti gėjų aktyvistų universitetai ėmė svarstyti galimybę išplėsti klausimyną, pateikiamą stojantiesiems į universitetus. Naujoje versijoje gali būti įtraukti klausimai apie lytinę ir seksualinę orientaciją, kurie ateityje studentams suteiktų daugiau pasirinkimo galimybių.
Neaišku, kiek dar laiko praeis, kol panašūs pokyčiai ateis į kitas visuomeninio gyvenimo sritis. Džekas Dresšeris sako: „Neįmanoma, jog šešis milijardus žmonių būtų galima padalinti į dvi grupes. Dabar belieka išspręsti įvardžio problemą.“
